Praėjusių metų birželio 17 d., pasikeitus valdančiajai daugumai, Klaipėdos rajono taryba slaptu balsavimu pritarė, kad Administracijos direktoriaus pareigas eitų 30-metis liberalas Justas Ruškys, prieš tai dvejus metus užėmęs Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Su jaunuoju politiku, jau daugiau nei pusmetį vadovaujančiu sparčiai augančio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, kalbėjomės apie tai, kokie jam buvo praėję metai, kas sekėsi ir dėl ko tenka apgailestauti.

Papasakokite, kokie Jums buvo praėję metai?

Tai – pokyčių metai. Pirmasis pusmetis iki balandžio pabaigos (valdančiosios daugumos pasikeitimo – aut. past.), man buvo ypatingai sunkus. Visą laiką nuo pat mokyklos save laikiau komandos žmogumi. Reikėjo suprasti, kad reikia atsargiai vertinti pasitikėjimą žmonėmis, buvo susvyravusios vertybės, permąstymų laikas. Gal iš tiesų einu ne ten, darau ne tai.

Man padėjo pasikalbėjimas su komanda, frakcijos nariais. Klausėme, ar jaučiamės kažką blogai prieš save padarę. Kiekvienas atsakėme, kad ne. Ar mes stengėmės, kad viskas būtų gerai? Taip.

Prieš save, savo įsitikinimus esu ramus. Tai šiek tiek padėjo perkrauti save ir pasiruošti kitam etapui.

Birželio mėnesį oficialiai tapau Administracijos direktoriumi – perėjimas ir įsivažiavimas taip pat nebuvo lengvas. Reikia suprasti, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojas – svarbi pareigybė, daug darbo, bet pavaduotojai kuruoja tam tikras sritis, o direktorius – viską. Peržengimas, supratimas, bandymas apsigludinti. Kad ir su meru – reikėjo suprasti, kad nebesame viena komanda, tačiau reikia stengtis laviruoti, bendrauti, pasitikėti.

Tokių žaidimo taisyklių, kiek gyvuoja vietos savivalda, niekas nebuvo turėję (meras dirba opozicijoje – aut. past.). Po truputį persilaužėme. Po pat pirmo posėdžio skambinau merui ir sakiau, kad turime rasti būdą, kaip dirbsime kartu, nes Administracija neturi nukentėti ir darbai turi vykti.

Mano pagrindinis tikslas buvo užtikrinti, kad visi tie politiniai pokyčiai kuo mažiau paliestų Administraciją.

Esate Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas. Grįžtant prie balandžio mėnesio skyrybų. Ar manote, kad buvo galima to išvengti ir ką padarė „valstiečiai“ ne taip, kad vis dėl to reikėjo skirtis?

Esu skyriaus pirmininkas, bet per dabartinį darbą nebeatiduodu tiek dvasios ir sąžinės, kiek turėčiau. Reikia kalbėti su skyriumi, ar nenori pasikeisti (šypsosi – aut. past.).

Nenoriu nuskambėti pagyrūniškai. Visada labai džiaugiausi mūsų frakcija dėl to, kad mes labai daug šnekamės, išsikalbame, išsidiskutuojame. Šioje vietoje esame pakankamai stiprūs, vieningi. Gal tai lemia, kad daug metų esame kartu, yra pasitikėjimas.

Istorija prasidėjo maždaug nuo Seimo rinkimų – gal Artūrui (buvęs Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas – aut. past.) tai „davė per galvą“ šiek tiek, nes, kaip įsivaizduoju, buvo daug noro juos laimėti.

Gruodžio 6 d. (2020 m. – aut. past.), pamenu, kai pakeitė vedėjus, per rytinį nuotolinį vadovų susirinkimą visų klausiau, ar mes sėdime vienoje valtyje. Jeigu mes nesišnekame, nesikalbame, kaltiname vieni kitus, tai mes ne tai, kad neatplauksime kažkur, bet mes su irklais vieni kitiems per galvas daužome. Po to karto kaip ir viskas gerai buvo, išsakėme nuoskaudas, kad kažkas nesiklauso, negirdi. Ir po savaitės laiko Tarybos posėdžio metu Artūras išėmė klausimą dėl savo priedų skyrimo ir paliko mus du su M. Šunoku (buvęs Administracijos direktoriaus pavaduotojas – aut. past.) posėdžio darbotvarkėje. Po posėdžio paaiškėjo, kad jis išeina.

Kai kas turėjo labai dideles ambicijas, manė, kad viską gali valdyti, tačiau politikoje, koalicijoje ar vadovybėje pirmiausia yra komandinis darbas, kalbėjimas ir bendros vizijos kūrimas.

Pačioje pradžioje nuo 2019 metų labai didžiavausi ta komanda – idėjos, naujovės, LEAN, projektinis valdymas – daug dalykų gerų. Paskui atsirado – „aš vienas, aš viską galiu“, kitokios nuomonės negali būti ir pan. Įsivaizduoju, tarp eilučių, kad čia buvo didžiausia bėda. Bet čia mano toks supratimas.

Ateini savo įsitikinimais vedinas, idėjinis, komandinis žmogus, imame ir darome, laiko neskaičiuojame, paskui keli smūgiai vienas paskui kitą. Vadinasi, jau pradžioje ne viskas gerai buvo, neišsišnekėjome, neapsitarėme visko.

Buvęs Administracijos direktorius A. Bogdanovas ir J. Ruškys. A. Rimkuvienės nuotr.

Kokiais darbais galite pasidžiaugti? Kas buvo sėkmingai įgyvendinta praėjusiais metais?

Dalyvaujamasis biudžetas. Gal iš pat pradžių nebuvo supratimo, kiek čia bus darbo visa tai įgyvendinti, kartais nuo pliko lapo, be projekto, juk idėjos pateikimas – tik viena. Buvo ir piktų pokalbių su darbuotojais, reikėjo supratimo, kad čia yra dar vienas mūsų strateginis planas, jam reikia skirti daug laiko. Beveik visos gyventojų idėjos buvo įgyvendintos, liko didieji dvimečiai projektai. Kapstato ežero pakrantės sutvarkymo darbai metų gale buvo nupirkti, liko projektai Priekulėje ir Veiviržėnuose.

Manau svarbus buvo ir naujos Administracijos struktūros patvirtinimas gruodžio mėnesį. Gyvenome pusantrų metų su ta struktūra, matėme, jautėme, kas veikia ir ką norime pakeisti. Nevadinome to klaidų taisymu – tiesiog praėjo vienas etapas. Su meru diskutavome, jis siūlė kitokį variantą. Mūsų matymu, šiandien tas variantas būtų per sudėtingas, tad sakėme, kad turime palikti tai evoliucijai. Negalime pasakyti, kad 2010 metais patvirtinta struktūra gyvuos iki 2050 metų, gyvenimas keičiasi. Niekas gi negalvojo, kad iš nuotolio galime dirbti, o pasirodo galime.

Autobusų stotis, manau, taip pat yra sėkmingas projektas. Viešųjų pirkimų procedūros truko ilgai ir rugpjūčio mėnesį buvo pasirašyta sutartis. Tai vienas tokių darbų, kurį visi sakė būtina įgyvendinti nuo kadencijos pradžios. Džiaugiuosi, kad ir Gargždų parko sutvarkymo pirkimas taip pat vis dėlto pavyko, tikiu, kad per metus rangovas susiims ir padarys.

Daug visada nukrypstame į statybinę pusę, bet yra ir kitų gerų projektų – mokinio vadinamieji pažymėjimai, kuriuos galima skanuoti, žymėti, kokius būrelius lankė, galės mokykloje moksleiviai atsiskaityti už maistą. Atsiranda kasos aparatai, nebelieka grynų pinigų. Projektas 2020 m. pabaigoje pradėtas, dabar bus pereinamasis laikotarpis iki balandžio 1 d., tai bus kitokia kasdienybė mokyklos gyvenime.

Dėl ko tenka vis dėlto apgailestauti, kad nepavyko? Kas yra tie skauduliai?

2021 metais statybų projektuose per daug susikoncentravome į kai kuriuos pavienius taškus, nebežiūrėjome plačiau. Vykę pirkimai pasmerkė kai kuriuos objektus, pavyzdžiui, Danės g. tikėjomės pradėti balandžio mėnesį ir iki metų pabaigos pabaigti, bet nutiko taip, kad mes sutartį pasirašėme rugpjūčio pirmomis dienomis, darbus pradėjo tik rugsėjį...

Reikėtų plačiau nusistatyti taškus ir bandyti judėti. Jeigu matysime, kad kažkas stoja, spėtume pasikoreguoti ir mestis kažkur kitur.

Rangovų klausimas didelis. Kai kuriais tikrai galima didžiuotis ir jeigu Savivaldybėje būtų laisva siena, būtų galima ją išklijuoti pavadinimais tokių įmonių, su kuriais yra fantastiškas bendradarbiavimas ir jie neturi bėdų, dirba, padaro ir klausimų nekyla lygioje vietoje. Su Jakų mokyklos rangovu UAB „Statmax“ neturėjome jokių bėdų, taip pat ir UAB „Viremidos statyba“ – stengiasi, dirba, bet turime M. Citavičių (UAB „Išskirtinio būsto statyba“, nutrauktos sutartys Gobergiškės darželio ir Endriejavo kultūros namų projektuose – aut. past.), kuris rašo komentarus, kaišioja pagalius į ratus, atvažiuoja į objektą, kai atvyksta kiti rangovai apsižiūrėti, šneka istorijas būtas ir nebūtas.

J. Ruškys pripažino, kad bendravime su meru teko išmokti laviruoti, bendrauti, pasitikėti. S. Ulvikienės nuotr.

Kokie sudėtingiausi priimti sprendimai?

Bibliotekų filialų uždarymas, kultūros centrų optimizacija, buhalterijos centralizacija – tai yra sunkūs projektai, bet galvoju, kad, kai jie buvo pradėti rengi 2020 metų pabaigoje, tas matymas toks išliko.

Tai buvo išdiskutuoti klausimai, nėra, kad nešnekėję, savo principus rodydami, paėmėme ir nusprendėme.

Einame link kitokių procedūrų, bandome optimizuoti, svarbu net ne finansiniai rodikliai, bet, kad darbas būtų kokybiškas, viskas būtų paprasčiau, patogiau. Manau, kad buhalterijos centralizavimas – sunkiausiai įgyvendinamas, daugiausiai kritikos, kartais ir nepagrįstos, sulaukęs, projektas.

Kaip manote, ar tikrai rezonansą kėlę klausimai dėl buhalterijos centralizavimo, bibliotekų uždarymo buvo neišvengiami?

Apsisprendžia politikai, jie užduoda kryptis rajonui. Suprantu, kad visada yra sunku ir atleidimai, ir visas tas neigiamumas, bet mes jau pačioje pradžioje suvokėme, kad čia skaudės. Aš tikiuosi, kad šis sprendimas bus pavykęs.

Ar keistumėte kažką, jeigu galėtumėte?

Su centralizuotos buhalterijos projektu anksčiau reikėjo įsivertinti bendravimą su visomis įstaigomis. Kai tik projekto komanda pateikė pirmuosius skaičiavimus, alternatyvas, pirmoje stadijoje reikėjo įtraukti suinteresuotus asmenis ar deleguotus atstovus. Buvau sakęs, kad reikia pripažinti klaidas. Gal per vėlai juos įsitraukėme, bet stabdyti vien dėl to, kad mes kažko nepadarėme, nebuvo tikslo. Tą galėjome išsitaisyti – diskusijos aktyvios virė gegužės–liepos mėnesiais.

Kaip vertinate atmosferą Savivaldybėje? Ar jaučiate darbuotojų palaikymą? Šių dienų aktualijos – iš biudžetinių įstaigų pasitraukė trys vadovaujamas pareigas užėmę asmenys.

D. Ciparienės ir A. Slušnytės pareigybės – pavaldžios merui, tad labiau bendravimas buvo su ta puse.

Sendvario seniūnė Loreta Urbutė buvo Administracijos žmogus. Emocijos buvo apėmusios, kai ateina darbuotojai atsisveikinti, ypatingai ilgamečiai, kažkaip širdį spaudžia, galvoju, gal aš kažką ne taip darau.

Su Loreta pasišnekėjome atvirai, žinau jos skaudulius, dėl ko jai motyvacija buvo kritusi ir ją suprantu, nes seniūnija tikrai sudėtinga, dideli poreikiai, daug metų viskas buvo daroma mažesniais žingsniukais. Dabar Savivaldybės galimybės didesnės ir tą dėmesį šiai seniūnijai rodome nuo pat kadencijos pradžios. Loreta padarė viską, kad 2022 metai seniūnijoje startuotų tvarkingai. Šio žmogaus išėjimo tikrai gaila, nes buvo „superinė“ seniūnė, darbuotoja.

Savivaldybės administracijoje kaita tarp darbuotojų yra, visą laiką esu pirmiausia už tai, kad mes turime bendrauti, pasišnekėti, susitarti. Man į akis gal niekas nieko ir nesakys, gal už nugaros ir išreiškia kokį nepasitenkinimą, bet galvoju, kad darbuotojai pratę prie visokių pasikeitimų ir čia ne kažkokia naujovė.

Pradėjęs dirbti direktoriumi pasinaudojau S. Karbausko pasakymu, ir sakiau „nusinuliname“, neturiu patinka ar nepatinka, žiūriu, kaip kam sekasi, tikrai yra darbuotojų, apie kuriuos pakeičiau nuomonę tik į gera. Žinoma, gal su kai kuriais turime ne vienodą matymą į tuos pačius skiepus, galimybių pasus, karantiną, koroną ir pan., bet gerbiu kiekvieno nuomonę. Kaip vadovas turiu užtikrinti, kad mes gyventume saugiai, netaptume viruso židiniu.

Esate jaunas Administracijos vadovas, kuriose srityse jaučiate patobulėjęs daugiausiai? Ar galite įvardinti ir savo silpnąsias puses?

Labiausiai patobulėjau kalbėjimo srityje, labai daug tenka tą daryti. Kalbėjimo kultūra, maniera, supratimas, kad turi šnekėti kitaip, sekti informaciją, ar teisingai tave supras, jeigu abejoji – persiklausti.

Su personalo valdymu taip pat patobulėjau – pavaduotojai nei priimdavome, nei priemokų skirdavome, nei darbuotojų vertindavome. Bandau nusistatyti vienodas taisykles – jeigu kažkas serga, tai už sergančio pavadavimą visiems vienodai apmokama, o ne kažkam daugiau ar mažiau.

Kalbant apie silpnąsias puses, esu tikslesnių dalykų žmogus. Kai pradžioje skirstėmės kuravimo funkcijomis, iš karto prašiau, kad noriu statybinės dalies – šaligatviai, gatvės man daug suprantamesni, nei kultūra, švietimas, sveikata (nuo sveikatos apskritai stengiuosi nusišalinti dėl ligoninės (mama – Gargždų ligoninės vyr. gyd. – aut. past.).

Stengiuosi labai klausytis tų vedėjų, nes vedėjai – tai tų sričių mohikanai – A. Petravičius arba L. Kaveckienė. Gali skirtis požiūriai, bet ta informacija, tos žinios – tik klausytis, klausytis ir bandyti suprasti.

Tarp sėkmingų praėjusių metų darbų – pasirašyta sutartis su autobusų stoties rangovu. Klaipėdos r. sav. nuotr.

Koks buvo rajono biudžeto likutis 2021 m. gale ir kokios priežastys lėmė, kad pinigų nepavyko įsisavinti?

Nepanaudojome 4 mln. eurų Savivaldybės lėšų ir gavome daug – apie 3 mln. eurų – viršplaninių dėl geresnio gyventojų pajamų mokesčių surinkimo. Paskutinėmis dienomis sąskaitas pasirašinėjau naktimis, pavedimus dar spėjau padaryti penktadienį 18 val., kol bankas priėmė.

Praeitų metų pradžioje nutraukėme sutartis su UAB „Išskirtinio būsto statyba“, tai du projektai: Gobergiškės darželis – 350 tūkst. eurų bei Endriejavo kultūros namai – 800–900 tūkst. eurų. Iškart milijoną turime. Vėlavo kiti projektai. Viešieji pirkimai užsitęsė per ilgai – tikėjome, kad ir Gargždų parkas, ir stotis anksčiau bus pradėti, taip pat ir Danės g. Dėl to šiemet bandysime išsiskirstyti, kad turėtume daugiau variacijų, jeigu kažkas skęsta, stoja, metamės kitur ir judame toliau. Kaip S. Karbauskas sako – patirties neturėjimas – aš sutinku, bet su kiekvienais metais ta patirtis didėja.

Kada planuojamas pristatyti kitų metų biudžeto projektas? Ar bus tvirtinamas sausio mėn. posėdyje? Kas šiemet turėtų pagaliau sulaukti dėmesio?

Jeigu viskas gerai, stengsimės sausio mėnesio Tarybos posėdyje tvirtinti, bet yra daug niuansų. Kadangi yra viršplaninių pajamų, reikia apvažiuoti visas seniūnijas su seniūnaičių sueigomis, išsinagrinėti, išklausyti jų siūlymus. Tikimės, kad tai bus sausį, bet nieko baisaus neatsitiks, jeigu bus tvirtinamas ir neeiliniame posėdyje vasario pradžioje.

Pagrindinis pokytis biudžete – tikrai didėja švietimo, kultūros sektoriaus, valstybės tarnautojų atlyginimai. Manau, kad valstybė tikrai šioje vietoje padarė nemažai, 6-erius metus dirbu valstybės tarnyboje, bet tokio bazinio dydžio šuolio neatsimenu, visada būdavo po eurą arba nieko, o šiemet – 4 eurai. Kai jie dauginasi iš koeficientų, prisideda stažai, suma susidaro.

Tikimės, kad šiemet judės visi didieji projektai – Gargždų parkas, Slengių darželio II etapas, autobusų stotis, kelių programos. Labai daug pinigų bus skiriama lietaus tinklams – tai baisiausias dalykas, kai gyventojams reikia pasakyti, kad po žeme pakasime milijonus. Pavyzdžiui Jakuose 5–6 gatvės – 600 tūkst. eurų, Kvietinių g. – 300 tūkst. eurų, paprastas šulinukas, kad tą balą Basanavičiaus g. panaikintų – 50 tūkst. eurų.

Taip pat bandysime atliepti ir seniūnijų poreikius iš jų planų gatvių asfaltavimui.

Aptarkime ir daugiausiai gyventojų laukiamus objektus: Gargždų kultūros centras, daugiafunkcis sporto centras. Kokiose stadijose yra projektai ir kaip manote, kada pavyks pradėti statybos darbus?

Gargždų kultūros centro renovacijai penktadienį gautas statybos leidimas, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kiek užtruks darbo projekto parengimas. Dabar bijau prognozuoti, bet tikėkimės, kad tai bus bent pavasario viduryje–pabaigoje. Jeigu perlipsime į vasarą, tai bus jau liūdniau.

Dėl daugiafunkcio sporto centro laukiame statybos leidimo (Kvietinių g. – aut. past.), įkelta pakartotinai derinimui, nes kai ėmėme prisijungimo sąlygas iš ESO, jos galiojo metams, projektas pabaigtas buvo rugsėjį ar spalį, jos nebegaliojo, reikėjo jas iš naujo išsiimti, pakoreguoti. Pasibaigs leidimų procedūros ir bandysime atliepti politikų valią, galvoti, ką darome su pirkimais. Iš karto sakau, kad toks būdas (skelbti du rangos konkursus objektui Kvietinių ir Dariaus ir Girėno g. – aut. past.) yra sudėtingas, bandome ieškoti būdų, kaip tai įgyvendinti, kad paaiškėtų dvi kainos. Sunku pasakyti, kaip tai vyks.

Yra visokių variantų, gal atlikti skaičiuojamosios kainos ekspertizę, nes vienas projektas turi 2017 metų kainą, kitas – 2021-ųjų. Gal tada vienos datos ekspertizę turint spręsti, ką darome, ar tai pakeliama mūsų biudžetui, ar einame mažesnį pirkti.

Ar šalyje yra tokių pavyzdžių, kad tam pačiam objektui tik skirtingose vietose būtų skelbiami du viešieji pirkimai?

Ne, aš negirdėjęs. Svarbu pradėti statyti. Tragedija, kad 14 metų tą pačią temą rutuliuojame ir objekto dar neturime.

O kaip su Administracijos pastato rekonstrukcija?

Lėšas esame šiemet suplanavę. Rangovams išsiuntėme laišką, kad laiku įvykdytų savo įsipareigojimus, kuriuos buvo nusimatę. Pradžioje gal ir patys mėtėmės, buvo minčių Tarybos posėdžių salę perkelti į Civilinės metrikacijos dalį, vėliau atsirado pamąstymas, kad keliamės į Kultūros centrą. Rinkome informaciją, kaip galėtume integruoti salę į Kultūros centro projektą, ką daryti su šia erdve, 4 mėn. sprendėme, ko norime. Tikiuosi, kad rangovai pabaigs darbus ir bent turėsime projektą, nebebus blaškymosi ar fantazijų, kad Dariaus ir Girėno g. statome Savivaldybę. Projektavimo etapas eina į pabaigą. Jeigu rudeniop atsirastų rangovas, kuris pradėtų darbus, tai jau būtų labai gerai.

Ar esate sau užsibrėžęs tikslus, ką norite padaryti per šią kadenciją?

Tie darbai, kuriuos aš tikiuosi įgyvendinti – nebaigti darbai. Tuose pačiuose Gargžduose buvome susirašę sąrašą darbų, kas turi būti padaryta, tai jį reikia pabaigti. Ilgalaikis planas – gatvių asfaltavimas Lyros, Volungės, Gedimino, du kvartalai. Aprašai seniūnijų parengti – mesime daug pastangų ir pinigų, kad turėtume įkainių sutartis. Tada pasiunti rangovą, kuris gali važiuoti asfaltuoti, daryti. Tad tikslas – nebaigtų darbų pabaigimas ir didžiųjų projektų bent pradėjimo stadija.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovai. S. Ulvikienės nuotr.

Jaučiate artėjančių rinkimų nuotaikas?

Jei atvirai, jos jaučiasi jau kokius gerus 3–4 mėnesius. Geras pasakymas yra: rinkimai baigėsi, rinkimai prasidėjo. Juokiamės, kad praeiti metai buvo sunkūs dėl pasikeitimų, o 2022 metai viską nustelbs – tai bus rinkiminiai metai, kai visi nori būti geri, gražūs, viską padaryti, ką buvo prisižadėję. Toks ciklas yra ir niekur nepabėgsi.

Gal kandidatuosite į merus?

Nediskutavome tokios minties. Su skyriumi artimiausiu metu turėsime pasitarimus, bandysime surasti savo idėją, su kuria einame, kas yra komanda, kuri eina. Einant tiek į 2015-ųjų, tiek į 2019-ųjų metų rinkimus mano prioritetai pirmiausiai buvo – komanda, antra – dėl ko mes einame ir pasitikėjimas žmonėmis. Jeigu visa tai bus, kažkokiu formatu tada dalyvausiu.

Ar išmokote kitaip reaguoti į kritiką?

Ne, vis tiek leidžiu tai per save. Nors stengiuosi neskaityti komentarų, bet draugai, ar giminės atsiunčia. Pasiskaitai juos ir galvoji, kiek daug mane pažįstančių žmonių, jeigu jiems reikėtų tai pasakyti gyvai, kažin kaip tai nuskambėtų.

Suprantu, kad mūsų žmonės nori visko čia ir dabar, daug metų laukia kažkokių darbų. Mes turime 65 tūkst. gyventojų, 11 seniūnijų, negalime koncentruotis vien į Priekulę, Gargždus ar Sendvarį. Net ir paprasčiausią remontą namuose darant nepatogumų visi patiria – būna dulkių, nepraeisi kažkur ir pan., o kai tvarko gatvę, deda takelį, apšvietimą, visada yra nepatogu, reikia suprasti, palaukti, pakentėti.

2022 metais – šimtaprocentinis rangovas, kuris darys Tilto g. Jo pagrindinis klausimas buvo, ar bus daug garso, jeigu uždarysime gatvę mėnesiui. Sakiau, kad tikrai bus, tada jie planuojasi kitaip, jie girdi tą informaciją.

Mūsų visų – Administracijos – pagrindinis tikslas, kad būtų geriau rajono gyventojui, suprantu, kad kai darome kažką Sendvaryje, vėžaitiškiui gal nelabai aktualu, bet ir atvirkščiai. Esame didelė auganti bendruomenė ir visų poreikiai dideli.

Kaip reaguojate į pasakymus, kad esate jaunas, neturite patirties ir kažkas Jus valdo? Dažniausiai minimi kiti partijos kolegos.

Mane valdo keletas dalykų – sąžinė ir mano įsitikinimai. Esu to paties rajono gyventojas, gyvenu Gargžduose, man skauda, kad kažkas kažkur nepavyksta, blogai ar ne taip daroma. Prieš savo sąžinę, įsitikinimus aš niekada neisiu. Kad mane valdo kai kurie žmonės, yra pasakymas iš Sigito (S. Karbausko – aut. past.) – aš esu už tai, kad kuo daugiau šnekėtis, aš kalbuosi su vedėjais, darbuotojais, tam, kad išgirsčiau, kaip kiti mąsto, gal aš turiu žinių stoką kažkurioje vietoje. Audronė (A. Balnionienė – aut. past.), Nerijus (N. Galvanauskas – aut. past.) – tai žmonės, kurie ne pirmus metus politikoje, jie žino procesus. Nerijus yra buvęs Administracijos direktoriumi, Aivaras (A. Vasylius – aut. past.) – pavaduotoju, jų nuomonės nepaklausti būtų gėda, o paskui padaryti klaidą ir sakyti, kad aš viską žinau ir viską nusprendžiau. Ne, aš ne viską žinau, visada pasitarsiu, jeigu reikės kažkurioje vietoje patarimo arba patirties pasisemti, kur jos turiu mažiau.

Gruodžio mėn. J. Ruškys su mylimąja sumainė aukso žiedus. S. Ulvikienės nuotr.

Girdėjome ir apie pokyčius asmeniniame gyvenime. Ar iš tiesų tokių būta?

Būta, gruodžio 4 d. vedžiau. Iš tikrųjų staigiai sugalvojome, per mėnesį susiorganizavome ir artimiausių žmonių, draugų, giminių rate paminėjome tą dieną. Fantastinis jausmas. Graži diena buvo, pilna sniego, medžiai balti.

Planuojate ir šeimos pagausėjimą?

Labai norėtume ir šeimos pagausėjimo, bet tai nuo daug priežasčių priklausantys dalykai.

Ko tikitės iš 2022-ųjų?

Tikiuosi gerų idėjų įsigyvendinimo, komandinio darbo bei ramybės, kad viską padariau. Būna dienų, kai noriu eiti į darbą, būna – kai nenoriu – supuola problemų spektras. Vakar (ketvirtadienį – aut. past.) išėjau puse 8, tai išeidamas pagalvojau, kad šiandien padariau viską, ką norėjau padaryti. Norėčiau, kad tokių dienų būtų daugiau. Kad ir kadencija taip pasibaigtų ir galėčiau sakyti, kad padariau viską, kas buvo mano valioje. Tai yra siekiamybė, tikiuosi, kad kuo daugiau tos siekiamybės taps realybe.