Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ įrengė unikalią sistemą mažinančią kvapus atitekančiose nevalytose nuotekose. Tai Lietuvoje analogų neturinti kvapų mažinimo sistema smėliagaudėse, kurios veikimas paremtas aktyvios oksidacijos technologija.

„Ne kartą rodėme ir rodysime reiklumą bei principingumą visais atvejais, kada kalbama apie klausimus, susijusius su kvapų mažinimu ir investicijomis į tai. Tikiuosi, kad bendrovės „Klaipėdos vanduo“ investicija visiems mums įtikinamai parodys, kad kvapų mažinimo klausimą įmanoma išspręsti. AB „Klaipėdos vanduo“ įdiegta analogų Lietuvoje neturinti kvapų mažinimo sistema taptų gerosios praktikos pavyzdžiu kitoms įmonėms, kurių gamybos procese išsiskiria nemalonūs kvapai, to labai norėčiau ir linkėčiau“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Naudojant aktyvios oksidacijos technologiją jau pirmame nuotekų valymo etape iš nuotekų išsiskiria daug mažesni nemalonūs kvapai, nes ozonas, kuris paduodamas per smėliagaudžių oro tiekimo sistemą, skyla ir nuotekos yra papildomai prisotinamos deguonimi. Tokiu būdu nuotekose esantys sieros ir azoto junginiai yra papildomai oksiduojami ir nemalonaus kvapo išsiskyrimas yra slopinamas, o nuotekos iš dalies dar yra ir dezinfekuojamos“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Ozonavimo įranga sumontuota atskirame moduliniame pastate šalia grotų ir smėlio sėsdinimo pastato, todėl ozonas yra gaminamas vietoje ir į nuotekų valymo procesą paduodamas uždaromis sistemomis. Aktyvios oksidacijos technologija Dumpių nuotekų valykloje įdiegta per pusmetį, prieš tai unikali Lietuvoje kvapų mažinimo sistema buvo tik bandomoji, kurios rezultatai parodė, kad kvapai smėliagaudėse sumažėjo keliskart.

„Smėliagaudėse, kad būtų galima nuolatos stebėti naujos technologijos darbą, įrengti ozono ir sieros vandenilio jutikliai, kurie realiuoju laiku matuoja išsiskiriančius kvapus. Todėl galime greitai reaguoti į situacijas“, – sako „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą, įsikūrusią Dumpiuose, kas valandą atkeliauja apie 2 tūkstančiai kubinių metrų nuotekų. Nuotekos slėgine linija atiteka iš uostamiesčio, Gargždų, Priekulės ir dar kelių gyvenviečių. Buitinės nuotekos visų pirma patenka į grotų pastatą, kuriame iš nuotekų šalinamos stambios šiukšlės, atliekos, įvairios priemaišos. Joms pašalinti įrengtos automatinės grotos, smėlio separatoriai, aeruojamos smėliagaudės, kurios naudojamos smėliui, riebalams ir kitoms panašioms medžiagoms nuo nuotekų atskirti. Tad nenuostabu, kad būtent grotų ir smėliagaudžių pastate, kuriame visų pirma valomos nuotekos, iki šiol susidarydavo didžiausia nemalonių kvapų koncentracija.

„Mažindami kvapų sklaidą įdiegėme ne tik aktyvios oksidacijos technologiją smėliagaudėje, bet modernizavome ir ventiliacinę sistemą. Kadangi grotų patalpoje iš atitekančių nevalytų nuotekų išsiskiria nemalonius kvapus sukeliančios medžiagos (pvz. sieros vandenilis ir kt.), patalpoje oras turi gerai cirkuliuoti. Iš grotų patalpos ištraukiamas kvapais užterštas oras dabar yra nukreipiamas į biofiltrą. Siekiant sumažinti biofiltro apkrovą, iš grotų patalpos ištraukiamas oras ateityje galėtų būti nukreipiamas į ant stogo esantį atnaujintą oro išvalymo reaktorių (deozonatorių), pritaikytą efektyviam oro išvalymui (kvapų sumažinimui) prieš išmetimą į aplinką. Atlikti kvapo koncentracijos matavimai parodė, kad įgyvendintos sistemos efektyvumas siekia 99%“, – teigia bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuolat ieško naujų bei inovatyvių sprendimų poveikio aplinkai mažinimui. Šiemet planuojama įrengti kvapų stebėjimo sistemą, t. y. 4 elektrines nosis, kurios realiuoju laiku matuos kvapus (atskirus dujinius komponentus) skirtinguose Klaipėdos miesto nuotekų valyklos teritorijos taškuose.

Per dvejus metus bendrovė į kvapų mažinimo priemones investavo bemaž puse milijono eurų. 2020 m. „Klaipėdos vanduo“ atlikus tyrimus, nuotekų valykloje Dumpiuose nemalonūs kvapai sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų, skaičiuojant europiniais kvapo vienetais.