Kas antras vaikas iki trečiojo gimtadienio bent kartą sirgo ausų uždegimu. Tėvai klysta manydami, kad nuo šios ligos ausis padeda apsaugoti stora kepurė. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad ausies uždegimas (otitas) dažniausiai būna gripo ar kitos virusinės ligos komplikacija. Neretai infekcija į sinusus, ryklę, apatinius kvėpavimo takus ir ausį gali išplisti netgi dėl nekaltos slogos. Ką apie šią pavojingą ligą reikėtų žinoti tėvams, kaip ją padėti įveikti ir palengvinti savijautą natūraliomis priemonėmis?
Šilta kepurė neapsaugos
Ūmiu vidurinės ausies uždegimu mažyliai dažniausiai serga nuo 3 mėn. iki 3 metų. Ši liga dažniau diagnozuojama šaltuoju metų laiku, kai įsisiūbuoja virusų sezonas. Otitas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikams tenka vartoti antibiotikus. Kaip šios ligos išvengti?
Tarp tėvų iki šiol gajus klaidingas įsitikinimas, kad ausų uždegimo galima išvengti uždėjus vaikui dvigubą kepurę ir dar užmovus gobtuvą. Tačiau sveikatos specialistai sako, kad ausies uždegimas su tuo neturi nieko bendro ir nuo otito neapsaugos. Ausų uždegimas, ypač vaikams, dažniausiai gali prasidėti nuo nekaltos slogos. Taip yra todėl, kad mažylių klausomasis vamzdelis yra trumpesnis, todėl patogeniniai organizmai iš nosiaryklės lengviau pasiekia vidinę ausį, kur dauginasi, pažeidžia gleivinę bei sukelia uždegimą.
Infekcija į vidurinę ausį taip pat gali patekti ne tik iš nosiaryklės per ausies trimitą, bet ir iš išorės per pažeistą būgnelį ar kraują. Pavyzdžiui, infekciją gali sukelti pernelyg kruopščiai ir giliai valomos ausys, kai pašalinamas apsaugai reikalingas sekretas ar pažeidžiama oda.
Kruopščiai plauti nosį
Apie prasidėjusį ausies uždegimą pirmiausia signalizuoja tam tikri simptomai, kurių nevalia ignoruoti. Susirgus otitu, pirmiausia pasireiškia nemalonus pojūtis, lyg ausis būtų po vandeniu, vargina skausmas, spengimas ausyse, susilpnėja ar dingsta klausa. Jei kūdikis dar nemoka kalbėti, ausų uždegimą galima įtarti, kai mažylis tampa neramus, irzlus, praranda apetitą, kasosi galvytę. Otitu dažniau susergama nusilpus imunitetui, kamuojant adenoidams ar kreivai nosies pertvarai. Žindomi mažyliai ausų uždegimu serga rečiau, nei maitinami mišinukais ir naudojantys čiulptukus.
Dažniausiai ausų uždegimas praeina savaime, todėl pakanka tik malšinti simptomus sirupais – tabletėmis ar žvakutėmis (priklausomai nuo amžiaus) mažinti karščiavimą, slopinti skausmą. Nors skamba ir keistai, bet gydant ausų uždegimą reikia kruopščiai valyti nosį ir pašalinti susikaupiantį sekretą siurbtukais. Taip pat būtina plauti nosį jūros vandeniu, daryti inhaliacijas – į pašildytą garuojantį vandenį įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus. Nuo slogos ypač gelbsti kamparo aliejus. Iš kamparmedžio gaminamas vaistinis preparatas skystina gleives, veikia antiseptiškai, todėl puikiai tinka inhaliacijoms gydant slogą ir naikinant virusus, dėl kurių dažniausiai ir kyla ausų uždegimas.
Gelbėja šilti kompresai
Esant nesunkiai ligos formai, nemalonius ausų uždegimo pojūčius sumažinti padeda šilti kompresai, suvilgyti eteriniu aliejumi. Dėl nuskausminančių, perštėjimą slopinančių ir šildančių savybių liaudyje nuo seno kompresams naudojamas vaistinėse randamas kamparo aliejus. Prieš dedant kompresą, odelę aplink ausį reikėtų patepti kremu, kad preparatas nesudirgintų odos. Tuomet švarų marlės gabalėlį sulankstyti keliais sluoksniais ir suvilgyti kamparo aliejumi. Dėti aplink ausį arba už pačios ausies. Kompresą pridengti polietileno plėvele, ausį – sausu vatos gabalėliu, ir aprišti. Atvėsusį kompresą nuimti, tačiau ausį ir toliau laikyti šiltai aprištą.
Sergant otitu patariama vaiką migdyti šiek tiek aukščiau pakėlus galvą. Tinkama galvos padėtis miegant sumažina spaudimą ir padeda lengviau iš ausies pasišalinti skysčiams.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad prasidėjus ausies uždegimui ausyje kaupiasi ne tik skysčiai, bet ir pūliai. Dėl jų būgnelis neretai išsipučia, o kartais net trūksta. Tai gali sukelti klausos pažeidimus ir turėti skaudžių padarinių. Todėl simptomams neslopstant ilgiau nei tris paras, vyresniems vaikams rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Mažiesiems ligoniukams iki 2 metų pasirodyti specialistams reikėtų iškart.
