Rusijos ir Baltarusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, į situaciją reaguoja visas pasaulis. Prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT), kurioje nuspręsta siūlyti Lietuvoje įvesti nepaprastąją padėtį. Dėl to dar Seimas spręs penktadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda po ketvirtadienio rytą sušaukto VGT posėdžio kreipėsi į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.

„Šį rytą prasidėjo brutali, plataus masto, gerai suplanuotą agresija prieš Ukrainos valstybę. Ir Rusija ėmėsi realiai įgyvendinti savo planą sužlugdyti greta esančią, nepriklausomą ir europietišką valstybę. Net ir šiandien aš noriu kreiptis į Rusijos prezidentą, Rusijos žmones. Vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas buvo pradėta. Įmanoma grįžti prie taikos, išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių ir tai yra mažiausia, ką būtų galima padaryti šiandien“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė, jog jei taip neatsitiks, Lietuva yra pasirengusi visomis įmanomomis priemonės suteikti visą pagalbą Ukrainai.

G. Nausėda taip pat pranešė, jog pasirašo dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, nes kalbama apie išorinį šalies saugumą.

„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Seimas savo neeilinėje sesijoje patvirtins. Mes įvertinę susiklosčiusias aplinkybes privalome imtis teisinių priemonių, pirmiausia savo išoriniam saugumui sustiprinti“, – sakė jis.

G. Nausėda pabrėžė, jog būtina padaryti viską, kad Lietuvos išorinis saugumas būtų užtikrintas.

„Taip pat šiandien VGT nusprendėme, kad Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo. Ir kiek žinau, tai yra ir kitų kolegų, kitų valstybių nuostata“, – kalbėjo G. Nausėda.

V. Čmilytė–Nielsen taip pat antrino, kad šalis yra saugi ir patikino, kad nepaprastosios padėties detalės bus paskelbtos artimiausiu metu.

„Tai nukreipta į išorinį Lietuvos saugumą“, – paaiškino prezidentas.

I. Šimonytė taip pat pridūrė, kad režime bus numatytos sąlygos infrastruktūros, valstybės rezervo naudojimo srityse.

„Kažkokių apribojimų Lietuvos Respublikos piliečiams ypatingų tikrai šiame etape nėra reikalo numatyti. Tačiau, ką reikia numatyti, tai tas galimybes, sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms reaguoti į tarkime kažkokias susiklostančias situacijas infrastruktūros, ar kibernetinio saugumo srityse. Tam naudoti valstybės rezervą ir turėti daugiau lankstumo šiuos klausimus spręsti“, – sakė I. Šimonytė.

Šimonytė ragina atsirinkti informaciją: nepasiduokime Kremliaus propagandos klišėms

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen taip pat akcentavo, kad Ukraina, gina „globalią, taisyklėmis, tarptautiniais susitarimais grįstą tvarką“ bei patikino, kad šaliai bus teikiama visa reikiama pagalba.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad per Ukrainą V. Putinas siekia savo tikslų.

„Akivaizdu, kad pretenzijos įtakos sferoms pasaulyje ir savo valios primetimo kitoms valstybėms niekur nedingusios, ultimatumas niekur nedingęs“, – komentavo premjerė.

Jos teigimu, blogiausiems scenarijams buvo ruoštasi.

„Galvojant apie įvairius hibridinius bandymus destabilizuoti padėtį šalyje, galbūt per nelegalios migracijos paspartinimą, kibernetines atakas ir kitas priemones, nuolat dirbome. (...) Manau, kad esame daug dalykų apgalvoję. Žinoma, dabartinė situacija reikalauja papildomų sprendimų“, – sakė I. Šimonytė.

Be to, ji akcentavo, kad bus naujai ir nauju aktualumu keliami Ukrainos europinės perspektyvos klausimai.

„Privalome būti orūs, ramūs ir pasitikėti institucijomis bei taip pat akylai sekti informaciją. Dezinformacijos kiekis, kuris bus dabar patiektas, turbūt bus gausesnis nei buvome įpratę iki šiol, todėl labai rūpestingai raginu visus atsirinkti informacijos šaltinius, nepasiduoti klišėms, kurias bando primesti Kremliaus propaganda“, – akcentavo ministrė pirmininkė.

„Ji skirta gąsdinti“

Prezidentas G. Nausėda V. Putino pareiškimus vertino kaip įprastą retoriką, kurią jau esame įpratę girdėti.

„Ji skirta gąsdinti, ji skirta silpniems, kurie pradės krūpčioti, kurie galvos, kad gal geriau nesipykti su šiuo žmogumi ir jo režimu. Bet aš tikrai manau, kad nė vienas iš mūsų neketiname taikstytis su tuo, kas vyksta viduryje baltos dienos, viduryje Europos“, – sakė šalies prezidentas G. Nausėda.

Prezidentas priminė, jog Ukrainos noras tapti ES nare turi būti konkretizuotas, jis irgi bus aptartas EVT.

„Europai reikia būti stipria, pasitikinčia savimi, operatyviai reaguojančia į kitos pusės veiksmus. Tada mes suvaldysime šitą grasinimų virtinę ir grasinimai vyks grįžimu prie normalaus derybų stalo“, – kalbėjo šalies vadovas.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen teigė, jog V. Putino pareiškimus vertina kaip „banditišką retoriką“.

Ji pabrėžė, jog atsakymas turi būti vieningas.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė dar pridėjo, kad tai, kas vyksta dabar, yra ne nauja situacija.

„Ji susidarė ne šiemet, ne dabar. Kažkuria prasme tai yra pasekmė to, kad labai ilgą laiką buvo bandoma kalbėti su Rusija atsižvelgiant į jos gąsdinimus ir pretenzijas. Akivaizdu, kad tai pavyko taip ilgai, nenuostabu, kad V. Putinas naudoja tą retoriką toliau. Bet nuo to, kaip mes į ją atsakysime, priklausys kaip gyvens mūsų ateities kartos“, – sakė I. Šimonytė.

Sieks sankcijų ir Rusijai, ir Baltarusijai

„Lietuva yra NATO narė“, – į klausimą, kiek Lietuva yra saugi, atsakė premjerė.

Jai antrino ir prezidentas G. Nausėda.

„Aš girdėjau pastaruoju metu beveik visų NATO valstybių vadovų (...) patikinimus, kurie patvirtino, kad NATO penktasis straipsnis yra tvirtas kaip uola ir šiandien mes matome, kad sąjungininkai tai įrodo“, – sakė jis.

„Mes kelsime viso paketo sankcijų reikalingumo – ne tik sankcijų Rusijai, bet ir Baltarusijai reikalingumą, kadangi iš šios valstybės teritorijos vykdoma agresija“, – teigė G. Nausėda.

Jo teigimu, Baltijos valstybių ir viso Rytinio NATO flango saugumas turi būti užtikrinamas visomis priemonėmis.

Europoje juoda diena: prasidėjo karas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstyvą ketvirtadienio paskelbė, kad jo šalis esą neturi kitos išeities kaip tik pradėti karinę operaciją prieš Ukrainą. Į tai ėmė reaguoti visas pasaulis.

Ankstyvą rytą pasirodė informacija apie mūšius palei visą fronto liniją – ne tik Donbase, bet ir palei visą Ukrainos sieną apšaudymą iš salvinių ugnies sistemų „Grad“. Apie sprogimus skelbiama nuo Charkovo iki pat sostinės Kijevo ir Odesos šalies pietuose. Pastarajame strateginiame uostamiestyje skelbiama apie raketinius smūgius bei rusų desantininkų išsilaipinimą, fiksuojamas ne tik rusų, bet ir baltarusių pajėgų judėjimas Ukrainos teritorijoje.

Vakarų lyderiai iškart pasmerkė V. Putino pradėtą karą ir žada paramą Ukrainai bei griežtas sankcijas Kremliui.