Rusijai užpuolus taikius Ukrainos gyventojus, bėgantys nuo karo ukrainiečiai pagalbos ieško ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo paramą skirti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių gavusiems užsieniečiams.

Paramą taip pat galėtų gauti tie asmenys, kuriems toks leidimas suteiktas, kadangi jie negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes joje yra persekiojamas nedemokratinio režimo arba yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų. Ministerijos siūlomiems teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

„Galvojame apie kiekvieną nuo karo Ukrainoje baisumų bėgantį žmogų. Labai svarbu, kad humanitarinės pagalbos mechanizmai įsijungtų vos ukrainiečiams kirtus Lietuvos sieną ir žmones pasiektų visa reikiama pagalba. Planuojame, kad gavus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių ukrainiečiams ir jų šeimos nariams Lietuvoje priklausys socialinė parama, kuri ypač aktuali, kol jiems pavyks susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje. Jiems numatytos socialinės pašalpos, vienkartinė parama įsikūrimui, išmokos vaikams, globos (rūpybos) išmokos, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė Monika Navickienė pabrėžia, kad sulaukta per du šimtai darbdavių pasiūlymų įdarbinti nuo Putino karo bėgančius žmones, todėl tikėtina, kad dalis ukrainiečių sėkmingai integruosis į darbo rinką. „Turime įmonių visoje Lietuvoje, pasirengusių priimti ukrainiečius, jų šeimos narius ir virš 16 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų Užimtumo tarnyboje“, – teigia M. Navickienė.

Siekiant sumažinti nuo karo bėgančių ukrainiečių socialinę atskirtį, siūloma užsieniečius, turinčius laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių, įtraukti į socialinės paramos sistemą.

Laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių turintys ukrainiečiai galėtų gauti visas išmokas vaikams (įskaitant vaiko pinigus, o globojami vaikai – ir globos (rūpybos) išmoką), vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas, socialines pašalpas ir kitas socialines išmokas.

Nuo karo, persekiojimų ar represijų pabėgusiems ir laikinai Lietuvoje apsigyvenusiems užsieniečiams siūloma mokėti šalpos pensijas. Jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas.

Pagalbos sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos. Dėl karo veiksmų Ukraina jiems išmokėti pensijų šiuo metu negalės. Tol, kol situacija stabilizuosis, jiems bus mokamos šalpos pensijos.

Ukrainos mokamos pensijos yra labai mažos, vidutinė pensija siekia 60 eurų. Todėl jiems dažniausiai yra primokama iki šalpos pensijos dydžio. Teikiami siūlymai leis jų situaciją išlaikyti nepakitusią, tačiau bus užtikrintas pensijos mokėjimas tol, kol tai vėl galės daryti pati Ukraina.

Paprastesnė procedūra norintiems globoti ukrainiečių vaikus

Siūloma nustatyti galimybes greičiau skirti atstovą nelydimiems nepilnamečiams, kurie atvyksta į Lietuvą be savo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Pagal galiojančius mūsų šalies teisės aktus, asmuo gali būti paskirtas vaiko globėju (rūpintoju) tik praėjęs vertinimą, mokymus ir pan., kas gali trukti apie 3 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad iš Ukrainos pasitraukę asmenys gali atvykti į Lietuvą ne tik su savo vaikais, tačiau ir, pavyzdžiui, draugų šeimos vaikais, taip pat į tai, kad Lietuvoje gali atsirasti žmonių, norinčių rūpintis nelydimais nepilnamečiais ukrainiečiais, siūloma numatyti išlygą, kad kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimam nepilnamečiui globa (rūpyba) nustatoma supaprastinta tvarka.