Mano Gargždai



Ventės ragas virs Gyvačių sala

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Ventės (kairėje) ir legendine tapusios Gyvačių salos Ukrainoje švyturiai – tarsi pusbroliai, todėl vėl uždegtas Ventės rago švyturys Kovo 11-ąją taps palaikymo broliams ukrainiečiams forpostu. „Laisvės švyturiai negęsta“. Organizatorių nuotr. Ventės (kairėje) ir legendine tapusios Gyvačių salos Ukrainoje švyturiai – tarsi pusbroliai, todėl vėl uždegtas Ventės rago švyturys Kovo 11-ąją taps palaikymo broliams ukrainiečiams forpostu. „Laisvės švyturiai negęsta“. Organizatorių nuotr.

Originalią su agresore Rusija kariaujančiai Ukrainai palaikymo akciją sugalvojo švyturių entuziastai, kurie pirmą kartą istorijoje organizuos Nidos ir Ventės švyturių šviesos sąšauką.

 

Ji vyks Lietuvai labai svarbią dieną – Kovo 11-ąją, kai švenčiame nepriklausomybės atkūrimą bei pabėgimą iš Sovietų Sąjungos kalėjimo.

„Dabar retas kuris nežino jau legendine tapusios Odesos srityje esančios Gyvačių salos istorijos, kai nesutikę pasiduoti ukrainiečių kariai Rusijos karinį laivą pasiuntė „ant trijų raidžių“. Unikalu, tačiau Gyvačių salos ir Ventės rago švyturiai yra ne tik panašaus amžiaus, stebėtinai panašūs išore, bet net mirksi identišku dažniu.

Kovo 11-ąją iš Ventės rago ir mes pasiųsime žinią Ukrainos okupantams į Rusiją. Vyks graži akcija „Laisvės švyturiai negęsta“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo idėjos sumanytojas, inžinierius iš Vilniaus Tomas Jačionis.

 

Įkvėpė karas

Galima tik priminti, jog vasario 24-ąją Rusijai niekšiškai užpuolus taikią, suverenią Ukrainos valstybę neilgai trukus gyvu folkloru tapo Gyvačių salos gynėjų elgesys. Rusijos karinis laivas nurodė pasiduoti prie Gyvačių salos patruliuojantiems Ukrainos pasieniečiams, tačiau ukrainiečiai atsisakė, tada prasidėjo raketų ir artilerijos ataka.

„Русский военный корабль, иди нахуй!“ (liet. Rusų karinis laive, eik velniop!) – tepasakė ukrainiečiai. Buvo paskelbta, kad visas tuzinas salos gynėjų didvyriškai žuvo, o ši laki frazė tapo kultine. Net Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija šiai frazei suteikė išimintinį oficialų statusą, už viešą jos naudojimą (be iškraipymų, tokį, koks yra su visais žodžiais) nėra baudžiama.

Karo pradžioje buvo skelbiama, kad visi saloje buvę pasieniečiai didvyriškai žuvo, tačiau dabar jau aiškėja, kad jie gali būti gyvi, tik paimti į nelaisvę.

Švyturių entuziastų dėka pirmą kartą po šešerių metų pertraukos per Valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją, buvo vėl įjungta senoji, besisukanti (vienintelė tokia Lietuvoje) Nidos švyturio lempa, todėl jau tada svarstyta, kaip pažymėti artėjančią kitą išskirtinę valstybinę šventę – Kovo 11-ąją.

„Ventės rago švyturys – seniausias Lietuvoje, statytas 1860–1862 m., ir jis nebeveikia mažiausiai 15 metų. Dingęs jo žibintas. Neseniai iš vieno klaipėdiečio už savo asmenines lėšas nupirkau seną, bet sandėlyje laikytą 30 kg sveriantį autentišką sovietinį švyturio žibintą.

Jis gamintas apie 1954–1960 m. Originalios lempos – 23 W galingumo, bet aš jas pakeičiau į 21 kartą galingesnes – 1,5 kW. Originalaus žibinto projekcinis matomumas – iki 10 jūrmylių, bet mūsiškis švies dar toliau, tad tikrai matys ne tik neringiškiai, bet ir rusai Kaliningrado srityje“, – pasakojo T. Jačionis.

Anot jo, originalus bus paliktas tik karkasas su Frenelio lęšiais, o vidaus elektrotechnika – patobulinta.

„Didžiausia intriga ir unikalumas yra tai, kad tiek Ventės, tiek Gyvačių salos švyturiai – labai panašūs. Abu jie – aštuonbriauniai, 11 ir 12 metrų aukščio, ukrainietiškas statytas taip pat XIX a. antrojoje pusėje, tik sunaikintas: dabartinis suręstas prieš septynetą dešimtmečių.

Kitas dalykas – Ventės švyturio lempos blyksėjimo intervalas – 1,5 sekundės šviesos ir 8,5 sekundės tamsos. Ukrainietiškame taip pat 1,5 sekundės truko spindulio šviesa, tik „tylėjo“ trumpiau: 3 sekundes.

Mes siekiame bent trumpam akcijos metu Ventės švyturio žybsėjimą užprogramuoti pagal Gyvačių salos švyturio šviesos skleidimo intervalus. Tai būtų tokia graži simbolika“, – mintimis dalijosi inžinierius, VILNIUS TECH lektorius T. Jačionis.

Lygiai tuo pačiu metu vėl bus įjungta ir Nidos švyturio švytuoklė, tad abu švyturiai tarsi bendraus.

 

Susisiekiantys indai

Organizatorių teigimu, šios akcijos tikslas yra ne tik paminėti Kovo 11-ąją, bet ir simboliškai pademonstruoti vienybę su kariaujančiais broliais ukrainiečiais.

„Norime parodyti, jog tokie dalykai, kaip šviesa, viltis, yra nesunaikinami. Yra nepalaužiamų dalykų, tad savo iniciatyva suteiksime viltį Ukrainai“, – sakė T. Jačionis.

Be kita ko, nuo kovo 11-osios Ventės rago švyturys nebeužges (Nidos bus įjungtas tik kelioms valandoms) ir švies nuolat. Tai jau yra suderinta su VĮ Vidaus vandens kelių direkcija.

„Mes neprieštaravome Ventės švyturio įjungimui. Yra priskirti jo žybsėjimo dažniai, nurodyti laivavedžiams parametrai, tad jis veiks legaliai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė minėtos direkcijos Hidrografijos skyriaus vadovas Antanas Dumbrauskas.

Renginio pradžia – 19 val. prie Ventės rago švyturio. Čia bus demonstruojama muzikinė teatralizuota choreografinė kompozicija: pasakojama istorija apie Kuršių marias ir marių legendas, vandenis, jungiančius krantus, abiejų krantų draugystę, laukiančias krante moteris, apie žvejus, pasiklystančius ir ne visada randančius kelią namo. Dalyvaus Kintų šokių kolektyvas „Kintai“, Šilutės folkloro kolektyvas „Ramytė“.

Pasak Kintų Vydūno kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkės Astos Neimantienės, visi pasakojimai vyks lietuvių ausiai itin neįprasta, egzotiška šišioniškių tarme.

„Svečiai išgirs senovines Pamario krašto dainas, susipažins su Ventės švyturio istorija. 19.20 val. bus įžiebti abiejuose krantuose – Ventėje ir Nidoje – stūksantys švyturiai. Šventės kulminacija – teatralizuotas ugnies šou.

Aplinka bus papuošta specialiomis šviesos instaliacijomis naudojant mėlyną-geltoną, geltoną-žalią-raudoną spalvas. Bus išties įdomu ir gražu, tad labai kviečiame.

Jei Vasario 16-ąją šventėme su įžiebtu švyturiu Nidoje, dabar galima Kovo 11-ąją atvykti į Ventę, kur taip pat bus įžiebtas dešimtmečius neveikęs švyturys bei atiduota duoklė mūsų broliams ukrainiečiams, kurie dabar kaunasi ne tik už savo šalį, bet ir už mus visus, visą demokratinį Vakarų pasaulį“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Neimantienė.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 345 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,