Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė teigia, kad, COVID-19 pandemijai pamažu traukiantis, diskutuojama, ar nereikėtų keisti šiuo metu galiojančios kaukių nešiojimo tvarkos. Apie pokyčius kalba ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Šiuo metu diskutuojame apie tai, kad Lietuvoje galbūt galima svarstyti kaukių privalomumo klausimą: perkelti į rekomendaciją, paliekant privalomą kaukių dėvėjimą tik tam tikrose vietose. Būtent sveikatos sektoriuje, slaugos ir globos įstaigose ir viešajame transporte“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė L. Ašoklienė.

Nors pastaruoju metu suvaržymų dėl pandemijos Lietuvoje lieka vis mažiau, kaukių nešiojimas uždarose patalpose vis dar privalomas. Nuo kovo 8 d. renginių uždarose erdvėse žiūrovai, dalyviai ir aptarnaujantis personalas viso renginio metu gali dėvėti ne tik respiratorius, bet vėl galima dėvėti ir medicinines kaukes.

Tame pačiame posėdyje Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakojo, kad pandemijos pagreitis po truputį mažėja.

Pasak A. Dulkio, šiuo metu reikia siekti, kad ateityje Lietuvos žmonės karantino nebepatirtų.

Šiuo metu Lietuvoje, pasak ministro, imunizuota yra maždaug 90 proc. suaugusiųjų žmonių – jie arba pasiskiepijo, arba persirgo. Tad pandemijos pagreitis iš lėto mažėja. Prie to, pasak A. Dulkio, smarkiai prisidėjo ir vakcinacija.

Į ligonines daugiausiai patenka nevakcinuoti asmenys, miršta taip pat nepasiskiepiję. Per paskutines 5 savaites buvo matomas ir mažėjantis medikų sergamumas.

A.Dulkys pristatė 4 pandemijos valdymo kryptis:

Pirma kryptis – ekstremalios situacijos atšaukimas.

„Judame link ekstremalios situacijos atšaukimo. Tam reikia pasiruošti atitinkamus dalykus, peržiūrėti finansavimo klausimus: dėl testavimo, dėl gydymo, dėl vakcinacijos. Reikia testavimo sistemą decentralizuoti, susitarti dėl mobilių punktų veiklos. Kas kokiomis priemonėmis apsirūpins“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį sakė A.Dulkys.

Antra kryptis – tolimesnis darbas su sekoskaita.

Trečia kryptis – peržiūrimas švietimo ir ekonomikos planas, kad būtų prevenciškai pasiruošta, jei vėl atsirastų naujų viruso mutacijų ir sergamumas pradėtų grėsmingai augti.

„Ketvirta kryptis yra gana nauja, apie ją mažai kalbėdavome. Tai yra Lietuvos indėlis į vakcinacijos procesus ir už mūsų tvoros, už Lietuvos. Tai yra Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse programose, Europos Komisijos mechanizmuose, pagalba vakcinacija visame pasaulyje. Kol nebus paskiepyta kritinė masė žmonių visame pasaulyje, virusas toliau judės“, – sakė A. Dulkys.

Sergamumas slūgsta, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi

Epidemiologė L. Ašoklienė posėdyje pasakojo, kad omikron banga, kurios piką turėjome sausio pabaigoje ir vasario pradžioje, po truputį slūgsta. Tačiau viename iš Europos regionų kaip tik stebimas atvejų augimas.

Tai – Vakarų Ramiojo vandenyno šalys, taip pat kai kurios Azijos šalys, tokios kaip Kinija, Vietnamas, Pietų Korėja. Šiose šalyse atvejų skaičius dėl omikron atmainos kyla.

Pasak epidemiologės, nors sergamumas Lietuvoje slūgsta, tačiau paskutines savaites matomas daug lėtesnis sergamumo mažėjimas. Vidutiniškai registruojama apie 4 tūkstančius naujų susirgimų.