Nesibaigiantys neramumai pasaulyje gan atokiau buvusią Lietuvą pavertė aktyvia pabėgėlių prieglobsčio vieta. Per pastaruosius porą metų įvairiais skaičiavimais į šalį atvyko keliasdešimt tūkstančių pabėgėlių: pirma banga buvo praeitų metų vasarą iš Baltarusijos atvykusi didelė grupė prieglobsčio prašytojų, vėliau priimti keli šimtai asmenų iš Afganistano, dabar – nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantys žmonės.

Svarbu vartoti jautrią kalbą

Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorystės procesų vadovė Justina Babušytė koordinuoja šešių šimtų savanorių veiklą. Artimiausiu metu bus parengta dar tūkstantis savanorių, nes Vilniuje netrukus atsidarys dar vienas prieglobsčio prašytojų registracijos centras.

Pasak J. Babušytės, savanoriai, kurie kontaktuoja su pabėgėliais, išklauso kelias mokymų programas: „Visi išklauso kursą apie pirmąją psichologinę pagalbą. Taip pat vykdome mokymus apie jautrią kalbą. Atvykusieji iš Ukrainos labai susigraudina, kai jiems pasakoma: „Jūs gyvensite tokiu tai adresu“. Savanorių prašome susilaikyti nuo tokių formuluočių. Vietoje to siūlome naudoti švelnesnes, audringų emocijų nesukeliančias frazes, tokias kaip „Jūsų laikino apgyvendinimo adresas bus“. Susiduriame su tuo, kad neretai atvykusios mamos nenori rūpintis vaikų registravimu į mokyklas ar darželius. Jos tiki, kad greitai grįš namo, tačiau mes žinome, iš kokių miestų jos atvyko, matome, kad ten yra sugriauta visa infrastruktūra. Savanoriai apmokomi jautriai kalbėti su tomis moterimis, atsargiai jas kviesti registruoti vaikus į ugdymo įstaigas, kad vaikai turėtų užimtumą, kad neapleistų mokslų“, – pasakoja J. Babušytė.

Su pabėgėliais dirbantys savanoriai susiduria ir su nenoru imti humanitarinius paketus. „Žmonės atvykę be daiktų, pinigų, bet vis tiek sako: „Duokite tiems, kam labiau reikia“. Prašome priimti pagalbą, nes jos turime pakankamai, užteks visiems, niekas neliks nuskriaustas“, – sako savanorių veiklos koordinatorė.

Kas lemia pabėgėlių pažeidžiamumą?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės ekspertė Ieva Laugalytė pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojai yra pažeidžiami asmenys, reikia nustatyti jų pažeidžiamumą ir teikiant jiems pagalbą į tai atsižvelgti. Prieglobsčio prašytojų centruose dirbantys asmenys taip pat sako, kad ukrainiečiai jautriai reaguoja net į tam tikras sakinių formuluotes.

Kartu su Tarnyboje suburta komanda I. Laugalytė vykdė stebėseną prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietose. Tuomet vykę pokalbiai su Baltarusijos–Lietuvos sieną kirtusiais asmenimis leidžia daryti išvadą, kad jų pažeidžiamumo lygis itin aukštas: „Visi sulaikymo vietose esantys asmenys gali būti laikomi pažeidžiamais vien dėl to, kad jų laisvė yra apribota pakankamai ilgą laiką, tie žmonės nėra užtikrinti dėl savo ateities, jie potencialiai bėga iš savo šalies dėl joje vykstančio karo, dėl patirto persekiojimo, smurto ir panašiai. Pažeidžiamumą didina ir tai, kad į Lietuvą atvykę asmenys dažnai gali neturėti aiškios informacijos apie prieglobsčio suteikimo procedūras. Taip pat prisideda kiekvieno individualūs tapatybės bruožai, pavyzdžiui, lytis, tautybė, seksualinė orientacija, negalia.“

Kaip mes juos priimame

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės, ilgamečiai lietuvių nuomonės tyrimai rodo, kad mūsų šalyje yra nemažai neigiamų nuostatų pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, įvairių kitų religijų, odos spalvos, tautinės tapatybės asmenų atžvilgiu.

„Naujesni tyrimai rodo, kad per praėjusius metus išaugus atvykstančių į mūsų šalį pabėgėlių skaičiui, tos neigiamos nuostatos išaugo kone perpus. Dabar mes matome kitokią situaciją. Iš viešojoje erdvėje esančių pranešimų galima susidaryti vaizdą, kad žmonės labiau linkę padėti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Yra nemažai savanorių, žmonės neša drabužius, siūlo savo namus. Tokiu susivienijimu ir pagalba tikrai reikia džiaugtis. Tik šioje situacijoje atsiskleidžia, kaip skirtingai mes vertiname iš skirtingų šalių atvykusius asmenis“, – sako I. Laugalytė.

Skirtingą žmonių požiūrį į pabėgėlius patvirtina ir vienos iš pagalbą teikiančių organizacijų specialistė. Lietuvos Raudonojo kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė sako, kad kurį laiką problema buvo tapęs pagalbos teikimas iš Ukrainos atvykusiems romams.

„Kurį laiką niekaip nerasdavome vietos gausioms romų šeimynoms arba juos apgyvendinę žmonės tiesiog juos išprašydavo lauk. Buvo keli tokie atvejai. Taip pat matome, kad savivaldybėse reikia kažkokių mechanizmų, kurie padėtų pasirūpinti žmonėmis su specialiaisiais poreikiais – juos apgyvendinti, nuvežti iki apgyvendinimo vietos“, – sako E. Samuchovaitė.

Informacija ir poreikių analizė

Maltietė J. Babušytė sako, kad į registracijos centrus atvykę asmenys gauna visą informaciją. „Yra parengti lankstinukai anglų, rusų, lietuvių kalbomis. Veikia skambučių centrai, į kuriuos paskambinę žmonės sužino, kur jiems kreiptis ir kokius žingsnius jie turi padaryti. Mes vykdome jų apklausą, aiškinamės, kokie yra jų poreikiai. Kol kas galiu pasakyti, kad jų poreikiai minimalūs: apgyvendinimas, maistas, higiena. Tie, kurie turi, kur gyventi, kartais prašo kažkokių buities priemonių, baldų. Mes įsipareigojame jiems tai suteikti. Nors ir teikiame informaciją apie laisvalaikio galimybes, tačiau tuo jie dar nesidomi. Sakyčiau, jie visi tikisi, kad artimiausiomis dienomis grįš namo”, – pasakoja J. Babušytė.

Lygių galimybių ekspertė I. Laugalytė viliasi, kad tie, kurie kviečia pabėgėlius iš Ukrainos į savo namus, įvertins tai, kad visi esame skirtingi, gebės priimti jų kitoniškumą: „Tai, kad žmonės bėga nuo karo, smurto ar persekiojimo, ir tai, kad jie prašo prieglobsčio, savaime nedaro šių žmonių nei gerais, nei blogais. Mes turime atvykusiems asmenims užtikrinti saugumą, orumą, užtikrinti jų žmogaus teises. Jie yra patys įvairiausi, jie turi įvairiausias profesijas, seksualines orientacijas, yra įvairaus amžiaus, su įvairiomis negaliomis, su skirtingomis patirtimis ir pažiūromis.“

Pasak jos, buvusios patirtys su prieglobsčio prašytojų apgyvendinimu turėtų mums padėti geriau suprasti dabartinius karo pabėgėlius. „Atvykstantys iš Ukrainos gali turėti daug įvairių tapatybių, jų tapatybė gali būti daugiasluoksnė. Labai svarbu suvokti, kad tai nėra vienalytė, homogeniška grupė, tarp jų yra pačių įvairiausių žmonių. Iš Ukrainos bėga ne tik Ukrainos piliečiai – ten gyvena kitų tautybių, kitų valstybių piliečiai. Tie žmonės bėga dėl tų pačių priežasčių, jie bėga nuo karo. Jais reikės pasirūpinti lygiai taip pat kaip Ukrainos piliečiais“, – sako ekspertė.

Identifikuoti pažeidžiamumą

Anot lygių galimybių ekspertės, dirbantys su pabėgėliais turėtų gebėti identifikuoti atvykusio asmens pažeidžiamumą: „Kalbėdami apie prieglobsčio prašytojus, mes dažnai galvojame tik apie būtinuosius poreikius ir jų patenkinimą, bet svarbu galvoti ir apie operatyvų atvykusių asmenų pažeidžiamumo identifikavimą – tai yra skirtingų asmens tapatybės bruožų fiksavimas. Tie bruožai gali būti lytis, amžius, kilmė, negalia, religija, etninė priklausomybė, seksualinė orientacija, socialinė padėtis ir dar daugiau. Tą daryti yra svarbu tam, kad galėtume užtikrinti atvykusių asmenų orumą ir saugumą.“

„Pažeidžiamumo nenustatys žmogus, kuris suteikia pabėgėliams savo būstą, tai turi padaryti registracijos centruose dirbantys specialistai. Pažeidžiamumo nustatymas turi būti vykdomas tik žmogui atvykus ir būtų puiku, jei po kurio laiko jis būtų pervertintas, nes kai kurie asmenų poreikiai, pavyzdžiui, susiję su sveikatos priežiūra, nuolat kinta. Atvykęs žmogus gali jaustis vienaip, o po mėnesio būti pažeidžiamesnis dėl psichikos sveikatos. Karo pabėgėliams iš Ukrainos pažeidžiamumo nustatymas taps svarbus ir tada, kai bus padedama jiems integruotis į mūsų visuomenę“, – mintimis dalinasi I. Laugalytė.