Gegužės 30 dieną Klaipėdos krašto kapela „Martvežiai“ dalyvaus TV laidos „Duokim garo!“ finale. Skambės Klaipėdos krašto dainos, instrumentinė muzika ir visoje Lietuvoje populiarūs romansai. Kartu dalyvaus Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos folkloro pateikėjas Henrikas Treinys.

Apie kapelą:

Klaipėdos krašto kapela „Martvežiai“. Vadovas Jonas Kavaliauskas

Kapela veiklą pradėjo 2008 m. koncertuodama Klaipėdos krašto renginiuose. Nuo 2013 m. kolektyvas atstovauja Klaipėdos r. Slengių mokyklą-daugiafunkcį centrą.

Kapelos repertuarą sudaro tradicinė instrumentinė muzika, Mažosios Lietuvos dainos bei visoje Lietuvoje populiarios dainos ir romansai. Mažosios Lietuvos dainos iš leidinių: „Lietuvininkų žodis“ Kaunas, 1995, „Bėgau jūružėm: Klaipėdos krašto dainos“, Klaipėda, 1997, „Eit mergeli pajūriais“, Klaipėda, 2006. Kapelos repertuarą ženkliai papildo Klaipėdos r. Sendvario seniūnijos folkloro pateikėjai: Henrikas Treinys ir Gintautas Kniukšta.

• 2012 m. dalyvavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vykdomame projekte „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“, kur pristatė ne tik Mažosios Lietuvos regiono liaudies dainas, giesmes, bet ir kostiumus. Išskirtinius, pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus eksponatus atkurtus kostiumus kapelos narės dėvi per pasirodymus.

• 2013 m. „Martvežiai“ kartu su KVK folkloro teatru „Aitvaras“ parengė teatralizuotą vestuvinę programą „Meškininkų improvizacijos“. Klaipėdos krašte vestuvių persirengėliai buvo vadinami „meškininkais“. Jie vilkėjo išverstus kailinius ir šokdami vaizdavo meškas. Net ir tradicinio Klaipėdos krašto vestuvių gėrimo pavadinimas panašus – „meškinis“. Programos ašis – liaudies teatro elementai, instrumentinis folkloras ir vestuviniai pašmaikštavimai. Programa klaipėdiečiams pristatyta tarptautinės akcijos „Muziejų naktis¬ 2013“ metu.

• 2014 m. „Martvežiai“ įrašė kompaktinę plokštelę „Nebekalbėk tu man apie mėnulį“. CD leidybai lėšas skyrė: Vietos bendruomenių taryba.

Kapelos pavadinimą nulėmė savitas lietuvininkų vestuvių personažas - martvežys. Tai vežimo, kurį jaunikis pasiųsdavo parvežti jaunosios iš jos tėvų namų, vadeliotojas. Martvežio pareiga buvo prižiūrėti vežamą marčią (nuotaką) ir saugoti vežimo puošmenas, uždegtas žvakes. Neatsitiktinai šio personažo vardu pavadinta kapela „Martvežiai“, grojanti liaudies muziką, tinkančią ir šiuolaikinėms vestuvėms. Kapelos talismanas – iš Mažosios Lietuvos vestuvinių papročių žinoma kvieslio lazda-džingulis. Pagrindinė kolektyvo misija: tegul liaudiški papročiai ir folkloras atgimsta kaskart vis naujai. „Martvežiai”, smagiau!