Jau vos ne kiekvieną savaitę uostamiesčio Savivaldybėje svarstoma Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studija. Kelis jų variantus studija siūlo Klaipėdos rajone, bet tam priešinasi jo gyventojai. Rajono valdžia žada tarpininkauti, kad būtų rastas geriausias variantas.

„Mes suprantame realybę, kad baigiasi vietos Klaipėdos kapinėse, bet tai jautrus klausimas. Po to, kai buvo pristatyta minėta studija, pasipylė gyventojų protestai, nepasitenkinimai. Lengva nebus, bet mes bandome padėti susitarti su jais. Netiesa, kad esame prieš ir kaišiojame pagalius į ratus“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Studijoje yra netikslumų

Klaipėdos rajono savivaldybė sudarė darbo grupę, kuri posėdžiauja, važiuos ir į studijos atrinktas vietas pasižiūrėti. Pasak B. Markausko, pageidaujama, kad aplinkui tas vietas, kurios siūlomos, būtų kuo mažiau gyventojų.

Be abejo, Klaipėdos rajono gyventojų palankumo uostamiesčio kapinių projektui neprideda tai, kad anksčiau, kai Klaipėdos savivaldybė rengė panašią studiją, visai nebuvo derinama su rajonu. Šį kartą, B. Markausko teigimu, viskas vyksta padoriau. Rajono atstovai ne kartą dalyvavo galimybių studijos pristatyme.

Pasak Klaipėdos rajono mero, minėtoje studijoje yra nemažai vietų, kurios kelia tam tikrų klausimų. Pavyzdžiui, sklypų kaina, nes planuojama gana nemaža – apie 40 ha teritorija.

Iš studijoje numatytų vietų tik viena yra Kretingos rajone, Petrikaičiuose, visos kitos – Klaipėdos rajone.

B. Markauskas abejoja, ar teisingai reitinguojamos vietos, nes uostamiestis renkasi tas vietas, kuriose reikėtų mažiau investuoti į infrastruktūrą, pavyzdžiui, į privažiavimo kelius, inžinerinius tinklus.

Renkantis vietas mažesnę reikšmę turi socialiniai aspektai, atstumai iki gyvenamųjų vietovių ir kt.

Šiuo metu pirmoje vietoje yra atsidūrusi teritorija Eglynų kaime. „Ji gana sparčiai urbanizuojama. Klausėme studijos rengėjų, ar buvo atsižvelgta ne tik į jau stovinčius pastatus, bet ir išduotus statybos leidimus ir prasidėjusias statybas. Buvome patikinti, kad naudojamasi Registrų centro duomenimis. Mums pradėjo rašyti žmonės, kurie jau statosi ar jau pasistatė, bet dar neįregistravo namų. Studijoje yra dar daug netikslumų, bandysime aiškintis ir ieškoti geriausios vietos“, – kalbėjo Klaipėdos rajono meras.

URBANIZACIJA. Šiuo metu pirmoje vietoje vertinant teritorijas, kuriose būtų galima įrengti maždaug 40 ha Klaipėdos kapines, yra Eglynų kaimas Klaipėdos rajone. Tačiau jis gana sparčiai urbanizuojamas.

Svarbu, kad nebūtų toli

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys sakė, kad kapinių klausimas yra gana svarbus, tad jo aptarti renkamasi esant reikalui ir kas savaitę. Svarstoma galimybė, kad kitą antradienį reikėtų susitikti su Klaipėdos rajono savivaldybės sudaryta darbo grupe.

Pasak vicemero, norima prašyti rajono valdžios, kad su bendruomenėmis būtų apsvarstytos bent jau pirmos trys vietos, be Eglynų, dar ir Vitinių bei Šimkų kaimuose. „Vienas iš klaipėdiečiams aktualesnių kriterijų yra tai, kad kapinės nebūtų labai toli už miesto. Ieškoma vietos, nutolusios 15–20 kilometrų. Patrauklesnis būtų tas variantas, kuris reikalautų mažiau investicijų. Klaipėdos rajonui labiau rūpi socialinis kriterijus, kad labiau tiktų jo bendruomenėms.

Vienas iš reikalavimų, kad nuo kapinių per 100 metrų nebūtų gyvenama. Šiuo metu parinktos teritorijos, kurios nuo gyvenamųjų vietovių yra nutolusios 300–500 metrų. Be to, mes siūlome išpirkti didesnę teritoriją ir šalia kapinių pasodinti parką, o ir pačios kapinės turėtų būti jaukios“, – sakė A. Barbšys.

Paklaustas, kiek laiko dar galima diskutuoti, vicemeras atsakė, kad vietos Lėbartų kapinėse dar užteks 3–5 metus. Lyg ir yra laiko, bet šio klausimo svarstymo nenorima atidėti, nes kapinėms įrengti, kai vieta bus parinkta, dar reikės 3–4 metų. A. Barbšio teigimu, dabar visos diskusijos keliasi į Klaipėdos rajoną.