Mamų dienos proga kalbame apie amžiną organizmo variklį – širdį, per minutę organizme pumpuojantį 5 litrus kraujo, o esant fiziniam krūviui – net 3 kartus daugiau. Šis tuščiaviduris, tačiau nepaprastai daug paslapčių ir meilės sukaupęs organas, mums net neįtariant, yra labai jautrus patiriamam stresui ir netinkamam gyvenimo būdui. Akivaizdu, kad širdys mėgsta šilumą. Kiek anksčiau British Medical Journal moksliniame leidinyje publikuota studija įrodė, kad oro temperatūros sumažėjimas vienu laipsniu yra susijęs su 2 proc. ūminio miokardo infarkto rizikos padidėjimu per artimiausias ateinančias 4 savaites.
Ką būtina žinoti, siekiant apsaugoti moterų širdis:
1. Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra Nr. 1 moterų mirties priežastis, sąlygojanti 1 iš 3 mirčių kiekvienais metais, nepriklausomai nuo rasės, kilmės ir gyvenamosios vietos. Dėl ŠKL miršta daugiau moterų nei dėl visų onkologinių susirgimų kartu.
2. Rūkymas yra Nr. 1 ŠKL rizikos veiksnys bei vyraujanti ūminio miokardo infarkto (ŪMI) priežastis jaunesnėms nei 55 m. moterims, net 7 kartus didinanti riziką ŪMI išsivystymui.
Rūkymas, dislipidemija ir šeiminė anamnezė yra dažniausiai sutinkama rizikos veiksnių triada moterims, patyrusioms ŪMI. Skaičiuojama, kad 3 surūkomos cigaretės per dieną dvigubai padidina ŪMI riziką.
3. Kontraceptikai kartu su rūkymu, vyresnėms nei 35 m. amžiaus moterims, atpažįstamas kaip sprogstamasis kokteilis, dešimtį kartų padidinantis ŪMI išsivystymo riziką.
4. Patiriamas stresas kitas esminis rizikos veiksnys, kuris, veikdamas tiesiogiai kraujagyslių sieneles, skatina jų kietumą, reikšmingai didina spontaninę aterosklerotinės plokštelės plyšimo riziką.
5. Suskaičiuojama, kad vos kas trečia moteris turi didesnį nei 3 k. / sav. fizinį aktyvumą.
6. 20-metėms ir vyresnėms moterims apie 45 proc. nustatomas didysis rizikos veiksnys (rūkymas, padidintas cholesterolis, kraujospūdis) arba kokia nors ŠKL. Vos kas antrai moteriai, besiruošiančiai gimdyti JAV, yra diagnozuojama gera širdies sveikata.
7. Nuo 10 iki 20 proc. moterų nėštumo metu stebimos ŠKL komplikacijos – padidintas arterinis kraujospūdis, diagnozuojamas cukrinis diabetas.
8. Arterinė hipertenzija yra dažniausiai sutinkamas ŠKL rizikos veiksnys moterims. Ką tik pristatytas norvegų tyrimas, apibendrinęs 30 m. stebėsenos, nustatė, kad net pirmo laipsnio arterine hipertenzija (AKS 130–139 / 80–89 mmHg) 2 kartus moterims padidina ūminio miokardo infarkto išsivystymo dažnį. Bemaž 57,5 proc. moterų miršta dėl galvos smegenų insulto.
9. Menopauzė paspartina ŠKL rizikos veiksnių vystymąsi ir progresavimą, todėl šiame amžiaus tarpsnyje būtina dar didesnė atida sveikatai.
10. Pastebėta, kad moterims mažiau laiku suteikiama pirmoji medicinos pagalba gaivinant, nes bijomasi kaltinimo dėl neleistino aukos lietimo.
Kuo galime padėti?
Šias metais Brazilijos parlamente pateiktas siūlymas, kad būtina minėti Moterų ir ŠKL ligos dieną, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią išties didelę sveikatos problemą. Per pastaruosius keturis dešimtmečius nors mirštamumas dėl ŠKL mažėjo, tačiau mažėjimas buvo didesnis tarp vyrų.
Ekspertai skaičiuoja, kad stacionarizavimo atvejų skaičius vyresnių nei 55 m. amžiaus moterų dėl ŠKL įvykių yra didėjantis. Dauguma ŠKL rizikos veiksnių bei ligų galima išvengti koreguojant gyvenimo būdą bei tinkamai valdant ŠKL rizikos veiksnius. ŠKL galėtų būti valdoma itin paprastai, ir tai padėtų išvengti 8 ūminio miokardo infarkto atvejų iš 10, jeigu tinkamai valdytume aukščiau išvardintus rizikos veiksnius.
Kiekvienam aukščiau pateiktam rizikos veiksniui nesunkiai galime surasti efektyvių priešnuodžių. Svarbiausia yra gyvenimo būdo higiena ir minėtų rizikos veiksnių korekcija – yra daugiausia pasaugos galių turintis rizikos veiksnys.
Galimas pokyčių receptas:
1. 5 proc. kūno svorio sumažinimas, jau leistų stebėti teigiamą poveikį arterinei hipertenzijai.
2. Mesti rūkyti arba sumažinti surūkomų cigarečių kiekį.
3. Būtinas kasdienės maisto raciono praturtinimas vaisiais ir daržovėmis (3–4 porcijos).
4. Suvartoti 1,5 – 2,0 litrus skysčių per dieną.
5. Riboti sūraus, riebaus maisto vartojimą.
6. 300 min / sav. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla – paveikiausia priemonė širdžiai.
7. Išsitirti kraujo cholesterolio koncentraciją, sekti savo arterinio kraujospūdžio vertes.
8. Bent 6 valandos miego.
9. Tyrimai rodo, kad augintinių namuose auginimas, ypač vienišiems žmonėms, net iki 36 proc. sumažina įvairių širdinių komplikacijų išsivystymą.
10. Jei nėra pokyčių nuo nemedikamentinio gydymo priemonių, būtinas vaistų vartojimas, siekiant reikiamų sveikos širdies rodiklių.
