Į Jungtinių tautų tarptautinę operaciją „MINUSMA“ Malyje, Afrikoje, per 40 Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės karių savanorių, tarp jų ir Plungės r. PK veiklos skyriaus tyrėjas Marius Verbickas, išvyko pernai rugsėjį. Kartu su Vokietijos karių kontingentu operacijos rajone jie praleido daugiau kaip pusę metų.

„Savanorių pajėgose tarnauju apie 8-erius metus, į šią, viena pavojingiausių vadinamą misiją buvo atrinkti patys geriausi kariai. Vykti labai norėjau – pamatyti tikrą, ne turistinę Afriką, išmokti veikti kartu su kitų šalių misijoje dalyvaujančiais kariais, įgyti daugiau karinės patirties ir naujų įgūdžių“, – pasakoja pareigūnas Marius Verbickas.

Atvykus į Gao provincijoje, rytinėje Malio dalyje, esančią karinę bazę vienas iš pirmųjų iššūkių buvo priprasti prie Afrikos klimato.

„Mums atvykus Malyje buvo ruduo, tačiau oro temperatūra svyruodavo nuo 40–50 laipsnių karščio dieną, iki vos 14-kos naktį. Po tokio karščio dieną, naktys atrodydavo baisiai šaltos. Degintis, beje, negalima – tokios bazės taisyklės – nes labai greitai gresia įvairaus laipsnio kūno nudegimai“, – aiškina misijoje dalyvavęs pareigūnas.

Tačiau sunkiausia ištverti, pasak jo, buvo ne karštį, o rutiną. Misijoje dalyvaujančio kario dienotvarkė sudėliota minučių tikslumu – keltis, valgyti, budėjimas bokšte, saugant bazės perimetrą, po to – aktyvus budėjimas, jei tektų duoti atsaką įvykus kokiam nors incidentui, miegas ir vėl viskas nuo pradžių.

„Po trijų parų budėjimo tokiu režimu, kariai gaudavo 18 valandų poilsiui. Tačiau – mažiausiai šešias iš jų miegi, porą turi skirti sportui, įvairiems buities darbams taip pat turi skirti laiko, tad visiškam poilsiui likdavo vos 3–4 val“, – sako M. Verbickas.

Išeiti iš bazės teritorijos buvo pavojinga ir draudžiama. Nedideliam miestui prilygstančios bazės teritorijoje buvo parduotuvė, skalbykla, paštas, sporto salės ir baras. Į jį kariai rinkdavosi pažaisti biliardą, stalo futbolą, pabendrauti prie taurės kokio nors gėrimo, „stipriausias“ iš jų buvo – nealkoholinis alus.

„Man ištverti rutiną, nepasiduoti namų ilgesiui, įvairioms slogioms mintims labiausiai padėdavo sportas ir smagios pramogos su kolegomis. Pavyzdžiui – pagaminti tortą gimtadieniui „išgyvenimo sąlygomis“ – ištirpini saulėje šokoladą, įmaišai trupintų sausainių ir turi „lietuvišką tinginį“. Virtuvėlių gamintis patiems karinėje bazėje nėra ir nereikia – valgykloje maisto būdavo sočiai – tiek veganui, tiek negalinčiam apsieiti be mėsos. Bet mes „šeimininkaudavom“ vien tam, kad būtų įdomiau“, – su šypsena apie kuklias karių pramogas pasakoja M. Verbickas.

Svarstantiems apie galimybę dalyvauti kokioje nors tarptautinėje misijoje, iš Malio grįžęs Plungės rajono PK pareigūnas ragina nedvejoti ir ryžtingai veikti – įgaunama patirtis, įgūdžiai, suvokimas, kad mes gyvename nepaprastai gerai, yra neįkainojami. Paklaustas ar pats vyktų dar kartą, atsako diplomatiškai: „žinoma, jei tik žmona išleistų, nes jos „misija“ likus namuose, manau, buvo kur kas sunkesnė …“.