Jau ketverius metus Egipte, Šarm el Šeicho kurorte, gyvenanti Viktorija Diab Mabrouk (27) džiaugiasi čia susikurta šeimynine laime bei jaučiasi egiptietiškos visuomenės dalimi. Pasak moters, užteko tik priprasti prie kitos šalies kultūros ir didelių sunkumų būnant Egipte nekyla. Be to, nepaisant to, kad išvyko gyventi į užsienį, vienu iš svarbiausių prioritetų jai lieka lietuviškumo išsaugojimas.

Gidės patirtis padėjo lavinti save

Nuo 2015-ųjų metų turizmo srityje dirbanti V. Diab Mabrouk teigia, kad gidės profesija ji susidomėjo visai neatsitiktinai – jai visada patiko keliauti ir pažinti svečias šalis.

Dėl to pašnekovė pasirinko Rekreacijos ir turizmo studijas Klaipėdos universitete. Dar studijuodama moteris padirbėjo įvairiuose kurortuose: pirmąkart savo praktiką atliko Turkijoje, o vėliau tris vasaras praleido būdama gide Bulgarijoje.

„Šis darbas yra labai intensyvus, nes yra sezoninis. Būtent dėl to, kai dirbi, neturi išeiginių. Turi bet kuriuo paros metu reaguoti į gaunamus skambučius, skundus ar prašymus – tiesiog šoki ant kojų ir vyksti pas klientus“, – aiškina V. Diab Mabrouk.

Vis dėlto, nors pašnekovė pabrėžia, kad toks darbo tempas dažnai ir jai pačiai pasirodydavo beprotiškas, pasibaigus darbo sezonui, po vienos kitos savaitės jau darosi sunku nusėdėti vienoje vietoje ir norisi vėl vykti dirbti.

Be to, gidės darbas suteikė jai galimybę lavinti ir savo įgūdžius bei savybes.

„Ši profesija man suteikė daugiau savarankiškumo – dirbant šį darbą reikia vietoje spręsti iškilusias problemas, greitai priimti sprendimus. Taip pat, kadangi darbe tenka nuolat bendrauti su įvairiais žmonėmis, jaučiu, kad pagerėjo ir bendravimo įgūdžiai, esu kantresnė“, – tikina moteris.

Į Egiptą atvedė darbas ir meilė

Į dabartinę gyvenamąją vietą – Raudonosios jūros šiaurėje įsikūrusį Šarm el Šeichą – pašnekovė atsikraustė baigusi studijas. Šią šalį ji pasirinko atsitiktinai, nes čia gavo darbo pasiūlymą.

„Egipte pagrindinis turistų sezonas yra nuo rudens iki pavasario, tad kaip tik, kai baigiau studijas, čia reikėjo gido. Iki tol apie šią šalį žinojau tik tiek, kiek ir daugelis – čia stūkso piramidės (šypsosi). Daugiau Egiptu domėjausi tik ruošdamasi išvykti“, – teigia V. Diab Mabrouk.

Pasak moters, šioje šalyje dirbti gidu užsieniečiui yra nelengva.

„Egipte dirbantys vietiniai gidai yra pasiskirstę pareigomis: vieni dirba vežiodami klientus į ir iš viešbučio, kiti tik būna viešbutyje ir konsultuoja turistus, o treti veda tik ekskursijas. Sezono metu kurorte dažniausiai dirba tik vienas ar du lietuviai gidai. Ir mes darome viską: ir vežiojame, ir suteikiame informaciją, ir dalyvaujame ekskursijose“, – darbo niuansus Egipte paaiškina pašnekovė.

Pastaruosius dvejus metus moteris gide nedirba, nes su vyru Mohsenu augina dviejų metukų sūnų Zidaną.

„Egipte pasilikti paskatino meilė (juokiasi). Iš pradžių čia padirbėjau septynis–aštuonis mėnesius, susipažinau su būsimu vyru ir išvykau dirbti į Bulgariją. Man grįžus į Egiptą nusprendėme pradėti draugauti. Mano vyras taip pat iš turizmo srities – tik jis dirba biure. Abu nusprendėme, kad norime likti gyventi Egipte“, – tikina V. Diab Mabrouk.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pas gydytoją – aštuntą valandą vakaro

Anot pašnekovės, prie kitos šalies reikėjo priprasti.

„Kadangi gyvenu Šarm el Šeiche, kuris yra kurortinė teritorija, normos yra laisvesnės nei, pavyzdžiui, Kaire. Nors ir nėra jokių baudžiančių įstatymų už netinkamą aprangą, atsižvelgi į tai, kad reikėtų apsirengti labiau pridengiančiais rūbais.

Esu girdėjusi tokį atvejį, berods, nutikusį Kaire, kai balkone užsienietė deginosi su maudymosi kostiumėliu, o moterys iš gretimo namo jai iškvietė policiją. Suprask, kodėl mūsų vyrai turi matyti taip apsirengusias moteris. Tačiau čia didelių bėdų dėl aprangos nekyla“, – nurodo pašnekovė.

Taip pat V. Diab Mabrouk teigia, kad ir akims reikėjo priprasti prie kitokio kraštovaizdžio – atvykus iš Lietuvos, kur pilna žalumos, nuolatinis geltonas fonas atrodo neįprastas.

„Gyvenimo tempas čia taip pat lėtesnis, jį veikia ir klimato sąlygos. Turi priprasti, kad Egipte daugelį reikalų turėsi spręsti vakare. Pavyzdžiui, Lietuvoje įprasta pas gydytoją tyrimus daryti ryte, tačiau čia juos tenka atlikti aštuntą valandą vakare“, – šalies niuansais pasidalija pašnekovė.

Egipte svarbi ir religija bei su ja susijusios tradicijos. Visą balandžio mėnesį šalyje vyko ramadanas – laikas, kai musulmonai nuo saulės patekėjimo iki laidos laikosi pasninko ir gali valgyti bei gerti tik nusileidus saulei. Tuo metu, anot moters, nors maisto prekių galima įsigyti, tačiau drabužių parduotuvės dienos metu nedirba.

„Kasdienė malda čia taip pat labai svarbi. Ir atvykus į Lietuvą sunku priprasti, kad nebegirdžiu penkis kartus per dieną skelbiamų maldos kvietimų, kurie vadinami Azanais. Jau pagal laiką matau, kad kvietimas turėtų būti, tačiau nieko nepasigirsta“, – juokiasi V. Diab Mabrouk.

Santykiuose svarbiausia yra kalbėtis

Apsiprasti kitoje šalyje pašnekovei padėjo ir vyro, jo artimųjų palaikymas bei draugiškas priėmimas.

„Vyro šeima labai džiaugėsi mūsų draugyste. Bendraujame šiltai: nuolat susiskambiname ir susirašome. Tarp mūsų yra labai geras ryšys. Kiek girdėjau, egiptiečių šeimos kitataučius savo vaikų mylimuosius priima noriai“, – teigia moteris.

Pasak pašnekovės, kuriant santykius su kitą kultūrą ir religiją išpažįstančiu žmogumi, jau draugystės pradžioje reikia aptarti daugelį klausimų.

„Svarbiausia yra nuo pat pradžių kalbėtis, tam, kad vėliau nekiltų neaiškumų ir konfliktų. Didelių kompromisų mano santykiuose su vyru ieškoti neteko – nebuvo taip, kad reikėjo visas savo nuostatas apversti 180 laipsnių kampu, kad galėtume būti kartu. Didžiausias skirtumas buvo tas, kad viskas buvo nauja. Užteko sužinoti atsakymus į kai kuriuos klausimus ir viskas tapo paprasta“, – paaiškina moteris.

Pati V. Diab Mabrouk nėra priėmusi islamo, tačiau juo labai domisi ir kaip gidė apie jį pasakoja turistams lietuviams.

Egipte puikiai egzistuoja ir krikščionybė, ir islamas. Anot moters, krikščionys šioje šalyje yra vadinami koptais ir turi savo maldos namus. Šarm el Šeiche taip pat yra įsikūrusi katalikų bažnyčia.

Asmeninio archyvo nuotr. 

Lietuvių kalbos puoselėjimas yra prioritetas

V. Diab Mabrouk kasdienybėje skamba net trys kalbos: ji su vyru bendrauja rusiškai, vyras su vaiku – arabiškai, o ji pati su sūnumi kalba lietuviškai.

Pasak pašnekovės, jai buvo itin svarbu, kad vaikelis galėtų suprasti ir kalbėti lietuvių kalba.

„Sūnų pagimdžiau Lietuvoje, noriu, kad jis žinotų, jog pusė jo šaknų yra iš čia, o sugrįžęs į Lietuvą jis galėtų bendrauti lietuviškai. Lietuvių Šarm el Šeiche nėra daug – didesnė jų bendruomenė yra įsikūrusi Hurgadoje, ten veikia ir šeštadieninė lietuvių kalbos mokyklėlė.

Jau dabar pasidomėjau, kurios lietuviškos mokyklos internetu veda lietuvių kalbos pamokas. Norėsiu, kad vaikas jas lankytų“, – tikina moteris.

V. Diab Mabrouk namuose persipina egiptietiškos ir lietuviškos šventės.

„Stengiuosi ir pati nepamiršti lietuviškų tradicijų ir jas vis puoselėti. Net ir vyras man neleidžia pamiršti ir pats man primena apie artėjančias progas. Visada Kalėdoms puošiame eglę, o per Kūčias ant stalo patiekiame dvylika patiekalų, pasikviečiame į svečius lietuvių ir susirenkame prie bendro stalo. Per Velykas irgi dažome kiaušinius, rodome vaikui, kaip tai daryti“, – paaiškina pašnekovė.

Pasak moters, ši švenčių įvairovė daro gyvenimą įdomesnį ir leidžia išsaugoti skirtingas kultūras.

Turguje galima išgirsti ir lietuvišką „Labas“

V. Diab Mabrouk teigia, kad kultūrų įvairovė yra vienas iš Šarm el Šeicho žavesių.

„Praėjus pro prekybininkus, jie matydami, kad tu esi kitatautis, tau būtinai šūktels ką nors angliškai ar rusiškai. O su jais pasikalbėjus ir pasakius, kad esi iš Lietuvos, gali tikėtis išgirsti ir „Labas“ ar „Ačiū“. Jie stengiasi išmokti ne tokių dažnų kalbų žodžių, kad galėtų pradžiuginti turistus“, – tvirtina pašnekovė.

Išgirdęs apie Lietuvą, dažnas taip pat nori sužinoti apie ją daugiau, nes daug kam ji atrodo egzotiška ir nepažinta. Tai, kad yra svarbu ir malonu papasakoti daugiau apie savo šalį, V. Diab Mabrouk ypač pajuto gyvendama užsienyje.

Pasak moters, nors Lietuva ir gali pasirodyti tik lašas pasaulio žemėlapyje, egiptiečiai mūsų šalį žino. Tik, anot jos, retkarčiais gali mus painioti su Latvija.

„Egiptiečiai yra labai šilti ir draugiški žmonės, norintys bendrauti. Jų požiūris į kitataučius gali būti susijęs ir su jų išpažįstama islamo religija. Ji nuolat akcentuoja, kad nereikia į svetimšalius žiūrėti kaip į svetimus, juos diskriminuoti – vietoj to užsieniečius dera priimti kaip savus“, – nurodo V. Diab Mabrouk.

Ateityje neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą

Pasak pašnekovės, mintis vėl apsigyventi Lietuvoje jai nėra svetima. Tokius pamąstymus paskatino ir koronaviruso pandemija, ir karas Ukrainoje.

„Šarm el Šeichas išsilaiko tik iš turizmo. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos turistų srautai buvo bene didžiausi, tačiau šiuo metu, žinoma, jų nebeliko. Dėl to pradėjo mažėti darbo ir vietiniams gyventojams. Artėjant vasarai, atsiras vietinių poilsiautojų, bet akivaizdu, kad kurortas turės suktis iš sudėtingos padėties.

Žinoma, prisimenant pandemiją, – tai buvo didžiulis smūgis, nes praktiškai visas gyvenimas Šarm el Šeiche sustojo. Bet koks ryškus pasaulinis įvykis turi didžiulę įtaką turizmo sferai. Tad dėl šios srities nenuspėjamumo niekada neatmetame galimybės gyventi Lietuvoje“, – paaiškina V. Diab Mabrouk.

Šis straipsnis yra parašytas kaip projekto „Esu europietis“ dalis su finansine Europos Sąjungos bei Estijos Užsienio reikalų ministerijos pagalba. Už straipsnio turinį atsako VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“. Jokiomis aplinkybėmis šio turinio negalima vertinti kaip Europos Sąjungos ar kitų organizacijų pozicijos.

„Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis“