Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, klausos netekimas šiuo metu yra viena iš didžiausių globalių sveikatos problemų ir vienas dažniausiai pasaulyje diagnozuojamų sutrikimų. 2021 m. duomenimis, daugiau nei 5 proc. (arba 430 milijonų) pasaulio gyventojų turi tam tikro lygio klausos sutrikimą.
Šios problemos paplitimas didėja su amžiumi – daugiau nei 25 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių kenčia nuo klausos praradimo. Prognozuojama, kad iki 2050 m. mažiausiai 700 milijonų žmonių, arba vienam iš dešimties pasaulio gyventojų, prireiks klausos reabilitacijos.
Klausos praradimo įtaka bendravimui ir psichologinei būsenai
Klausos praradimas gali būti įvairaus laipsnio – nuo lengvo iki sunkaus, jis gali paveikti vieną arba abi ausis. Pasak gydytojo otorinolaringologo Valdo Bernoto, klausos praradimas pirmiausia sutrikdo mūsų bendravimą ir pasaulio pažinimą, nulemia žmogaus socialinę izoliaciją, nuotaikos sutrikimus ir pan.
Turintieji klausos sutrikimų ima vengti žmonių, nes negirdėdami ir nesuprasdami pašnekovų jaučiasi nejaukiai, atitrūkę nuo juos supančio pasaulio. Klausos praradimas turi įtakos ir psichologinei būsenai – neprigirdintys žmonės dažniau būna sunerimę, prislėgti, pikti ar irzlūs. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonių klausos praradimas gali nulemti ir Alzheimerio ligos bei senatvinės demencijos vystymąsi.
Nesusikalbėjimas sveikatos įstaigose gali nulemti gydymo rezultatus
Pasak gydytojo otorinolaringologo, silpnėjant klausai, ypač vyresniame amžiuje, blogėja aukštų garsų girdėjimas, todėl žodžiai susilieja, sakiniai tampa neaiškūs. Tai apsunkina bendravimą, didina žmonių, turinčių klausos sutrikimą, socialinę atskirtį bei emocinę įtampą.
Bene didžiausią grėsmę kelia galimas nesusikalbėjimas sveikatos priežiūros įstaigose. Bendravimas tarp paciento ir gydytojo yra medicininės priežiūros pagrindas. Remiantis atliktais tyrimais, sunkumai bendraujant medicinos įstaigose dažnai tampa blogesnio gydymo rezultato priežastimi.
Kaip padėti žmonėms su sutrikusia klausa
V. Bernotas sako, kad, siekdami padėti turintiems klausos sutrikimų, pirmiausia turėtume būti sąmoningi, ypač bendraudami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Statistikos duomenimis, apie 25 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių kenčia nuo tam tikros formos klausos praradimo, o daugiau nei du trečdaliai vyresnių nei 70 metų žmonių turi kliniškai reikšmingą klausos praradimą.
„Prieš pradėdami kalbėti, atsigręžkite į žmogų, atkreipkite jo dėmesį, kalbėkite lėtai, šiek tiek garsiau nei įprastai ir visada įsitikinkite, ar jūsų kalba yra suprantama. Nereagavimas arba netinkamas atsakymas gali išduoti, kad žmogaus klausa sutrikusi. Tokiu atveju reikėtų pasiteirauti, ar jis žino apie klausos atkūrimo galimybes, rekomenduoti atlikti klausos tyrimą“, – pataria gydytojas otorinolaringologas.
Nors klausos sutrikimas yra viena iš labiausiai tarp vyresnių žmonių paplitusių lėtinių sveikatos problemų, turinčių didžiulį neigiamą poveikį šių žmonių darbingumui, socialiniam gyvenimui, pažinimo funkcijai bei emocinei sveikatai, apklausų duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigų specialistai vis dar dažnai nepastebi šio negalavimo ir nenukreipia pacientų klausos patikrinimui, gydymui ar reabilitacinei terapijai klausos aparatais.
Tai, kad turi klausos problemų, nelengva pripažinti ir pačiam neprigirdinčiajam.
Pasak specialistų, dažnai neprigirdintis žmogus neigia turintis klausos sutrikimų, nors tai aiškiai pastebi aplinkiniai.
Problemos neigimo stadija, kuri gali tęstis ne vienerius metus, ne tik trukdo palaikyti kokybiškus santykius su artimaisiais, bet ir lemia socialinės atskirties atsiradimą, todėl aplinkinių paskatinimas išspręsti varginančią problemą šiuo atveju yra labai svarbus.
Klausos sutrikimų korekcija leis vėl džiaugtis visaverčiu gyvenimu
Klausos sutrikimų turintiems žmonėms V. Bernotas primena, kad šių sutrikimų priežastys būna labai įvairios ir dalį jų galima sėkmingai išgydyti šiuolaikinėmis medikamentinėmis ar chirurginėmis priemonėmis, padedančioms išsaugoti ar pagerinti ausies funkciją.
Jeigu atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa sutrikusi – tampa sunku suprasti ir palaikyti pokalbius triukšmingoje aplinkoje ar didesnėje žmonių grupėje, jei pokalbio metu mėginama skaityti iš pašnekovo lūpų, dažnai tenka prašyti pakartoti, jei nuolat norima pasigarsinti televizorių ar radijo imtuvą, imama vengti mėgstamos veiklos, būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kuris atliks klausos tyrimus, įvertins klausos sutrikimo lygį.
Klausą galimą gerinti klausos aparatais, dėl naujausių technologijų sėkmingai koreguojančiais įvairaus laipsnio klausos sutrikimus.
Nors klausos aparatų nauda akivaizdi ir, pradėjus juos nešioti, žymiai pagerėja klausos sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo kokybė bei emocinė būsena, apie juos vis dar sklando daugybė mitų, dėl kurių neretai vengiama šio efektyvaus klausos korekcijos metodo.
Bene dažniausias klaidingas įsitikinimas – nešiojantys klausos aparatus žmonės atrodo nepatraukliai.
Taip pat kalbama, kad klausos aparatai silpnina klausą ir, pradėjus juos nešioti, galima visiškai apkursti.
Pasak klausos centro „Audiomedika“ Klaipėdoje klausos protezavimo specialisto Andriaus Urbono, šiuolaikiniai aparatai stipriai skiriasi savo išvaizda nuo savo pirmtakų. Šiuo metu siūloma daugybė klausos aparatų – įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų, su įvairiausiomis šiuolaikinėmis funkcijomis.
„Šiuolaikiniai klausos aparatai ne tik atrodo stilingai – jie tarsi mikrokompiuteriai, kurių tikslas – bet kokiame foniniame triukšme atpažinti svarbiausius garsus, pritaikyti juos prie individualių asmens klausos poreikių ir į ausies landą perduoti maksimaliai aiškų ir malonų ausiai garsą.
Modernūs klausos aparatai džiugina ne tik puikiu garso atkūrimu, bet ir papildomomis galimybėmis: klausos aparatas atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas, turi tiesioginio televizijos garso transliavimo galimybes. Šiuolaikiniai ilgam įkraunami klausos aparatai tinka bet kokiam gyvenimo būdui. Juos patogu naudoti bet kur – namuose, darbe, dirbant sode, iškylaujant ar būnant miesto šurmuly.
Klausos aparatai puikiai prisitaiko prie bet kokios veiklos, išlieka stabilūs bėgiojant ar užsiimant kitu aktyviu sportu ir leidžia jaustis maksimaliai komfortiškai, kad ir ką veiktumėte. Šiuolaikiniai skaitmenines technologijas naudojant sukurti klausos aparatai natūraliai atkuria aplinkos garsus, leidžia jais mėgautis ir jokiu būdu negali pakenkti nei išvaizdai, nei klausai“, – pasakoja A. Urbonas.
Jeigu klausos sutrikimą rekomenduojama koreguoti klausos aparatais, siūloma juos išbandyti, kad patys galėtumėte pajusti girdėjimo kokybės skirtumą ir įsitikintumėte jo efektyvumu.
Pasak specialisto, išbandę aparatus savo aplinkoje – bendraudami su artimaisiais, žiūrėdami televizorių, pacientai dažniausiai pajaučia teigiamus pokyčius ir ima galvoti apie aparatų įsigijimą. Klausos centras „Audiomedika“ yra sudaręs sutartį su Valstybine ligonių kasa, todėl čia galima įsigyti visų klasių VLK kompensuojamus klausos aparatus arba pasinaudoti kompensacija įsigyjant aparatus su priemoka.
V. Bernotas pasakoja, kad neretai tenka susidurti su situacija, kai atėjęs pacientas pasakoja, jog jis jau bandė kaimyno ar giminaičio klausos aparatą, bet jis jam visai nepadėjo.
Gydytojas pabrėžia, jog klausos aparatas, kaip ir akiniai, koreguojantys regėjimą, kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, turi būti parenkamas individualiai ir pritaikomas pagal jo poreikius – tik tada jis bus naudingas ir komfortiškas.
Baigdami pokalbį, gydytojas otorinolaringologas V. Bernotas ir klausos protezavimo specialistas A. Urbonas pabrėžia, kad klausos korekcija klausos aparatais yra vienas iš efektyviausių šiuolaikinių sprendimų, galintis sumažinti klausos praradimo nulemtus kasdienio bendravimo sunkumus, žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti išvengti kitų fizinės ir psichologinės sveikatos problemų.
Taigi, klausos problemos šiandien – ne nuosprendis. Jeigu skundžiatės pablogėjusia klausa, „Audiomedikos“ profesionalų komanda pasirengusi Jums padėti. Pasinaudokite galimybe gauti NEMOKAMĄ konsultaciją bei atlikti profesionalų klausos tyrimą – audiogramą, iki birželio 13 d. apsilankę atvirų durų dienose klausos centre „Audiomedika“, esančiame Klaipėdoje, M. Mažvydo al. 2.
