Šeimos gydytojo funkcijos, tiesės, pareigos, kompetencija nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa – ji nėra keičiama, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas. Šeimos gydytojo komanda, kuriai planuojamas naujas finansavimo modelis, skirta pacientų gerovei – kuo daugiau paslaugų žmonės gaus pirminėje grandyje, tuo efektyvesnis bus ir sveikatos palaikymas, ir gydymas. O pirminės ir antrinės grandies paslaugų integracijos praktika sėkmingai taikoma mūsų šalies didžiųjų miestų poliklinikose bei privačiose klinikose. Taigi, nuogąstavimai, neva reforma pakenks šeimos gydytojo darbui ar reikšmei yra nepagrįsti ir remiasi tik prielaidomis. Be to, parengtuose teisės aktuose nelikę tų nuostatų, kurios vis dar kelia kai kurių medikų nepasitenkinimą – jos jau pernai yra pakoreguotos pagal tuomet pateiktus pačių gydytojų siūlymus.

Šeimos gydytojo reikšmė nepakis ir nė vienas šeimos gydytojo komandos narys nedubliuos jo funkcijų. Priešingai, šeimos gydytojas bus pirminės sveikatos priežiūros grandies ašimi, o kiti jo komandos nariai, vykdydami savo slaugos, kineziterapijos, atvejo vadybos, akušerijos ir kt. funkcijas jį papildys ir perims tuos darbus, kurie tiesiogiai nesusiję su ligų diagnozavimu ir gydymu – pradedant paciento registracija pas gydytojus-specialistus šeimos gydytojo nurodymu, receptų pratęsimu ir baigiant jo pavėžėjimo į kitą gydymo įstaigą organizavimu ar socialinėmis paslaugomis.

Dar daugiau – rastas sprendimas, kaip sudaryti sąlygas šeimos gydytojams suteikti geresnes paslaugas savo pacientams užtikrinant visapusišką pirminę sveikatos priežiūrą. Rengiama nauja paslaugų apmokėjimo tvarka, kai šeimos gydytojo komandos finansavimas priklausys nuo teikiamų paslaugų apimčių – kuo platesnis šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų spektras, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Taip bus išspręsta ir pačių gydytojų įvardijama problema, kad šeimos gydytojų komandos nesikuria tik dėl finansavimo trūkumo.

Šiuo metu šeimos medicinos paslaugas gali teikti tiek šeimos gydytojai, tiek, jei yra poreikis, bendradarbiaujančių gydytojų komanda kurią sudaro vidaus ligų, vaikų ligų gydytojai, chirurgai ir gydytojai ginekologai. Tačiau šie gydytojai specialistai šeimos gydytojo paslaugas gali teikti tik tiek, kiek jų kompetencija sutampa su šeimos gydytojo kompetencija, o kai kurių paslaugų, pavyzdžiui LOR, oftalmologijos ir pan. iš viso negali teikti. Tokia veikla yra gana fragmentuota, nepatogi pacientui, be to, ekonomiškai mažiau efektyvi, nes vietoj vieno šeimos gydytojo reikia išlaikyti 4 specialistų komandą. Toks modelis buvo pritaikytas kaip pereinamasis, kai šalyje trūko šeimos gydytojų. Dabar jų yra paruošta pakankamai, taigi Lietuva yra pasirengusi visiškai pereiti prie vieno šeimos gydytojo, gebančio ir tinkamai parengto atlikti visas reikiamas funkcijas. Tose gydymo įstaigose, kurios planuoja tobulėti, gydytojams specialistams, dabar iš dalies vykdantiems šeimos gydytojo funkcijas, yra numatytos galimybės persikvalifikuoti, seniau baigusiems rezidentūrą – tobulintis ir gilinti savo žinias ir įgūdžius tampant šiuolaikiškais šeimos gydytojais.

Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų grandies integracija mažesnėse savivaldybėse yra siūloma kaip galimybė įstaigoms veikti efektyviau ir pacientams teikti kokybiškesnes paslaugas. Beveik pusėje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, tarp jų – ir privačiose klinikose, sėkmingai yra sujungtos pirminės ir antrinės grandies, t. y. šeimos medicinos ir gydytojų specialistų paslaugos. Valstybinė ligonių kasa pastebi, kad jose pacientams teikiama daugiau konsultacijų, tačiau yra gerokai mažiau išvengiamos hospitalizacijos atvejų. Tai reiškia, kad gyventojų sveikatos problemos glaudžiai bendradarbiaujant visiems gydytojams išsprendžiamos anksčiau, nei žmonėms su pažengusia liga tenka gultis į ligoninę.

SAM siūlo galimybę šią gerąją praktiką pritaikyti ir mažesniuose miestuose (10 savivaldybių jau planuoja tokius pokyčius, kitos, pavyzdžiui, Telšiai, tai jau padarė nelaukdami papildomo finansavimo). Pokyčiams įgyvendinti numatyta ir Valstybės biudžeto, ir Europos Sąjungos tikslinė parama – ji bus skirta toms savivaldybėms, kurios nori pagerinti tiek medikų darbo sąlygas, tiek sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Dalyvauti šioje reformoje nėra privaloma nė vienai sveikatos priežiūros įstaigai.

SAM taip pat atkreipia dėmesį, jog galimos rizikos dėl pirminės ir antrinės grandies sujungimo, kurias įvardija kai kurie medikai, yra išsprendžiamos, pirmiausia – pačių įstaigų bendradarbiavimo valdysena, o ne konkurencija.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigiama vertina Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos teisinę bazę ir šiuo metu inicijuojamus pokyčius.