2013 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,9 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai 0,1 litro mažiau nei 2012 m., o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas, kaip ir 2012 m., – 15,2 litro, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2013 m. buvo pagaminta 1,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2012 m., jų gamyba padidėjo 17,4 procento. 2013 m. augo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 7 mln. dekalitrų, tai 28 procentais daugiau nei 2012 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių (62,8 proc.) ir neputojančių (4 proc.) fermentuotų gėrimų, vaisių-uogų vyno (23,8 proc.) gamyba, bet 16,2 procento sumažėjo sidro gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2013 m. pagaminta 0,6 mln. dekalitrų, arba 11,4 procento mažiau nei 2012 m. Daugiausia pagaminta alaus – 28,9 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus išaugo 1,6 procento. Taip pat augo visų rūšių alkoholinių gėrimų importas, ypač fermentuotų gėrimų (15,3 proc.), vyno (13,8 proc.) ir alaus (10,4 proc.). Išaugo ir alkoholinių gėrimų eksportas, ypač fermentuotų gėrimų – 59,3 procento, alaus – 21,3 procento.

2013 m. parduota 3,7 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, arba 46 tūkst. dekalitrų (1,3 proc.) daugiau nei 2012 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 7,1 mln. dekalitrų, arba 131 tūkst. dekalitrų (1,9 proc.) daugiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,9 mln. dekalitrų, tačiau tai 1,9 mln. dekalitrų (6,5 proc.) mažiau nei 2012 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 1,1 procento. Labiausiai pabrango importinė degtinė – 6,9 procento, brendis – 3,2 procento, o atpigo likeris – 1,2 procento.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2013 m. 715 asmenų pirmą kartą užregistruoti susirgę alkoholine psichoze ir 1,4 tūkst. asmenų – lėtiniu alkoholizmu. 2013 m. pabaigoje gydymo įstaigų apskaitoje iš viso buvo 3,4 tūkst. asmenų, sirgusių alkoholine psichoze, ir 47,9 tūkst. – lėtiniu alkoholizmu. Palyginti su 2012 m., sergamumo alkoholine psichoze rodiklis sumažėjo 12,6 procento, lėtinio alkoholizmo – 19,7 procento, atitinkamai ligotumo rodikliai sumažėjo 3,1 ir 6,5 procento.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 905 žmonės, tai 25 mažiau negu 2012 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (51,8 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (29,1 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,2 proc.). 2013 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo 3,4 karto didesnis negu moterų.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013 m., kaip ir 2012 m., nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 43 neblaivūs ir apsvaigę asmenys, iš kurių 13 žuvo (2012 m. – 8). Dar 3 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2012 m. – 7).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 m. 11,6 tūkst., arba ketvirtadalį (25,1 proc.), ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2012 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius išaugo beveik penktadaliu (19,3 proc.).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 m. užregistruoti 546 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, t. y. kas šeštą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 96, buvo sužeisti 929 žmonės. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 25 ir buvo sužeisti 392 žmonės. 2013 m., palyginti su 2012 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 1,5 procento, tačiau 12 procentų sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 4,9 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (3,9 proc.) mažiau nei 2012 m. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (5,9 proc.).