Birželio 9 d. Drevernoje, Gižo etnografinėje sodyboje, vyko Kalvystės plenero, vyksiančio iki birželio 13 d., atidarymo šventė. Šio plenero metu bus kaldinamos detalės statomam senoviniam kuršių laivui − reizinei.

Balandžio pradžioje jau įvyko Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro organizuotos senovinio kuršių laivo vainikinės, o štai dabar atėjo metas laivą „pakaustyti“ – t. y. nukaldinti jam metalines detales: 2 šliužes, vairą, įvairias smulkias detales stiebams, žiedus ir t. t. Vien tik vienai šliužei (stambiai plokščiadugnio laivo detalei) apkaustyti prireiks apie 70 kilogramų geležies. Apie tai pasakojo iš Vilniaus atvykęs „kalvių kalvis“ Egidijus Latėnas, o jam talkins kolegos iš pamario ir Žemaitijos − Eitaras Pokvytis, Darius Vilius ir Valdas Jurkšaitis (nuotraukoje – šalia šverto, pirmas iš dešinės – laivadirbys Vaidotas Bliūdžius).

„Senovinis reisinis 17,4 metro ilgio kuršių laivas Drevernos prieplaukoje turėtų būti pastatytas rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Šiuo metu turistai žvejų kaime gali gerėtis laivo statybų procesu“, - pasakodama apie visą projektą, priminė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.

Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pasidžiaugė sėkmingai vykstančiomis laivo statybomis, palinkėjo kalviams šauniai atlikti savo darbą ir padovanojo kiekvienam po fotografijų albumą „Gargždai“.

Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė taip pat negailėjo pagyrų atgimstančiam seniūnijos kaimui Drevernai, kuriame žvejybos tradicijas ir su tuo susijusius verslus ir amatus kasmet ir kaskart turime galimybių pažinti vis išsamiau.

Smagioje šventėje Drevernos kultūros namų ansamblis, vadovaujamas Virginos Asnauskienės, dainavo žvejiškas dainas (folkloro programa „Į žvejus eisiu“), minė mįsles, visaip šišioniškai fabeliavo, − pasakojo sakmes ir kitokius pasakojimus apie kalvius, kurie savo amato iš velnio išmokę, todėl ir kalvės gyvenvietėse atokiau buvo statomos. Visi ne tik linksminosi, bet ir dar daug ko sužinojo apie kalvystės amatą – ir kaip jis susijęs su žvejyba ir laivininkyste.

O užeigos „Strykis“ šeimininko Silverijaus Grikšo suruoštoms vaišėms nebuvo lygių: tai ne tik senovinė žuvų sriuba (ne žuvienė!), bet ir bent 6 rūšių įvairios žuvies patiekalų, šviežios bulvytės, tradicinė gira...

Šių dienų laivadirbiu, atkartojančiu žymiausio Drevernos laivų statytojo Jono Gižo talentą, tapo švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius. Šalyje gerai žinomas tautinio paveldo produktų kūrėjas yra prisidėjęs prie daugelio senovinių laivų statybų Lietuvoje. Jis jau pripažintas kaip vienas sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų.

Kuršių laivas nebus vien tik eksponatas – juo turistai galės leistis į keliones po Kuršių marias. Jau numatyta, kad laivas bus skirtas edukacinėms programoms, ekspedicijoms, informaciniams pažintiniams turams bei pramoginiams pasiplaukiojimams. Laive tilps iki 30 asmenų.

Laivo statybos finansuojamos iš Europos žuvininkystės fondo lėšų – gavus 250 tūkst. Lt finansavimą iš Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos.“ Akį traukia ir šio krašto istoriją mena 16 įspūdingų medžio skulptorių darbų, kurios čia taip pat atsirado vietos veiklos grupės projekto dėka.

Šalia statomo laivo atsiveriantį marių vaizdą su tolumoje dunksančiomis Juodkrantės kopomis jau puošia  7 vėtrungės, pastatytos čia Vėtrungių metų proga pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos šiuo metu įgyvendinamą projektą „Rekreacinės infrastruktūros plėtra Drevernos kaime“, kuris finansuojamas pagal žuvininkystės regiono plėtros strategijos „Klaipėdos rajono tvarios žuvininkystės strategija“ I prioriteto „Žuvininkystės sektoriaus ilgalaikės plėtros užtikrinimas“ 1.2 priemonės „Rekreacinės žvejybos plėtra“, 1.2.2. veiklos sritį „Rekreacinės žvejybos plėtrai reikalingos mažosios infrastruktūros įrengimas ir kraštovaizdžio gerinimas bei licencinės žūklės vietų kūrimas“ (bendra vertė – per 64 tūkst. litų, o vėtrungės atsiėjo 5900 litų).

Savivaldybė prieplaukoje planuoja pastatyti apžvalgos bokštelį, – jam numatytos lėšos iš ES fondų – 65 tūkst. litų, 80 tūkst. litų prisidėjimas jau patvirtintas Savivaldybės tarybos, tačiau dar reikia tokios pat sumos. Neseniai Savivaldybės tarybos narių ir Administracijos atstovų grupė vyko apžiūrėti panašaus bokštelio Žemaitijos regioniniame parke. Tikimasi, kad finansavimas bus patvirtintas.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotraukos: