Liepos 4-ąją Klaipėdoje esančiame Antrojo pasaulinio karo aukų memoriale Skulptūrų parke demontuotas, Juliaus Vertulio sukurtas ir 1975 m. pastatytas bronzinis kalavijas tą pačią dieną buvo išvežtas ir supjaustytas.

Tai paaiškėjo tik neseniai, mat anksčiau visuomenei buvo skelbta, jog paminklas kartu su šalia buvusia trijų raudonarmiečių skulptūrine kompozicija atsidurs Grūto parke. Tačiau tokio scenarijaus nenorėjo paties J. Vertulio sūnus, palangiškis, taip pat Julius Vertulis.

Jis „Vakarų ekspresui“ atskleidė, kad už metalo laužą gauti pinigai nukeliaus į organizacijos „Mėlyna ir geltona“ sąskaitą ir bus nupirkta karinė parama su Rusija kovojančiai Ukrainai.

„Asmeniškai raginu ir kitų demontuotų sovietinių skulptūrų atvejais pasielgti analogiškai: lai okupantams skirti monumentai virsta materialia parama Ukrainos kariams. Tai bus daug prasmingiau, nei tęsti paminklų egzistavimą kad ir muziejuje po atviru dangumi“, – teigė J. Vertulis.

Paisė įstatymo

Desovietizuoti Raudonosios armijos karių palaidojimo vietą Simono Daukanto g. nutarta birželio 22-ąją vykusio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu. Balsų dauguma politikai įpareigojo Savivaldybės administraciją organizuoti atskirų memorialo elementų demontavimą. Tai ir buvo padaryta liepos 4–5 d.

Didžiausias paminklas – tai 1975 m. skulptoriaus J. Vertulio (1935–2005) sukurtas ir tarp gelžbetoninių, stilizuotų skydų pakabintas milžiniškas kalavijas iš bronzos. Paaiškėjo gana delikačios aplinkybės, susijusios su šiuo monumentu.

Anot uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, prieš demontuojant „Kardą“ teko įsigilinti į teisinius niuansus.

„Išimti kalavijo nepažeidžiant visos kompozicijos buvo neįmanoma: tam reikėjo nuardyti gelžbetoninius vadinamuosius „skydus“, tarp kurių buvo įmontuota skulptūra. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą tokio kūrinio originalas prieš jį sunaikinant turi būti pasiūlytas perimti jo autoriui arba pastarojo teisių perėmėjui.

Šiuo atveju kreipėmės į J. Vertulio sūnų, bendravardį Julių Vertulį. Jis sutiko, kad monumentas būtų demontuotas, tačiau nenorėjo pritarti mūsų pirminei idėjai išvežti kalaviją į Grūto parką“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo valstybės tarnautojas.

Anot jo, pasitaręs su šeima, J. Vertulis išreiškė norą, kad bronzinis paminklas būtų utilizuotas jį pardavus metalo laužo supirktuvėje, o gauti pinigai panaudoti kaip parama nuo karo kenčiančiai Ukrainai.

„Toks buvo kilnus šeimos tikslas, su kuriuo neįmanoma nesutikti.

Paaiškėjo, kad pats kalavijas pagamintas iš geležies, o bronza padengtas tik jo paviršius, todėl materialiai jis pasirodė besąs ne toks vertingas, kaip galėjo atrodyti. Norint išvengti galimų gudravimų, skulptūra buvo supjaustyta, utilizuota tą pačią dieną.

Bijojome, kad koks nors turtingas asmuo nesugalvotų ją išpirkti iš metalo laužo supirktuvės ir išsaugoti“, – teigė A. Dobranskis.

Memorialo Skulptūrų parke atskirų dalių nuėmimo, išvežimo ir kalavijo utilizavimo darbus atliko bei koordinavo UAB „Plungės lagūna“, kuri už demontavimo darbus ir aplinkos sutvarkymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto gaus 18,5 tūkst. eurų.

Susisiekus su pačios bendrovės atstovais, šie geranoriškumo dėl informacijos suteikimo neparodė: į klausimus, kiek pinigų gauta utilizavus „Kardą“, ar jie jau pervesti kokiai nors Ukrainą remiančiai organizacijai, atsakymų negauta.

IDĖJA. „Kardo“ paminklo autoriaus sūnus J. Vertulis ragina nugriautus, sovietų kariams skirtus monumentus utilizuoti ir parduoti kaip žaliavą, o pinigus skirti nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Asmeninio archyvo nuotr.

Sektinas pavyzdys

Daugiau žinių galėjo suteikti pats Palangoje gyvenantis skulptoriaus sūnus J. Vertulis. Jis tikino, kad už kalavijo metalą į VšĮ „Mėlyna ir geltona“ turėtų būti pervesta apie 5 tūkst. eurų.

„Bet ne aš tuos pinigus pervesiu, o memorialo demontavimo rangovai, kurie ir patys pažadėjo paremti Ukrainą keliais tūkstančiais eurų. Dabar tiksliai dar negaliu pasakyti, kas bus perkama už šiuos pinigus. Dar spręsime kartu su „Mėlyna ir geltona“.

Tai bus arba karinis dronas, arba šarvinės liemenės, arba optika. Kažkas, ko labai reikia Ukrainos kariams.

Pinigai virs konkrečiais daiktais. Kitaip tariant, ir pats kalavijas, tėvo skulptūra, bus ne sunaikinta, o materializuosis kitu pavidalu ir tęs savotiškai savo gyvenimą.

Aš labai kviečiu ir kitas savivaldybes pasielgti analogiškai: demontavus sovietinius reliktus juos parduoti žaliavai, o gautus pinigus paversti konkrečia, materialia parama Ukrainos kariams. Tai – idėja, o ukrainiečiai kariai labai vertina tokio pobūdžio paramą. Daugiau prasmės tuomet bus“, – „Vakarų ekspresui“ sakė J. Vertulis.

Palangiškis tikino, kad jo tėvas baltiško kalavijo modelį (tai – balno formos buožele XI–XII a. kalavijas, randamas prūsų, kuršių žemėse, vienas aptiktas 1986 m. Klaipėdos Bandužių kapinyne) pasirinko ne šiaip sau.

„Buvo sovietmetis, aštuntasis dešimtmetis, bet tėvas kažkaip sugebėjo įtikinti cenzūrą, kad kalavijas bus tinkamas karių kapinėms. Ne eilinio, sovietinio kario skulptūra, o kalavijas. Kaip paaiškėjo, pagamintas pagal baltiško ginklo modelį. Dėl savo tėvo esu ramus, jis buvo Lietuvos patriotas. Ir tikrai rėmėsi konkrečiu archeologiniu radiniu kurdamas „Kardo“ paminklą: ant jo stalo visuomet buvo krūvos knygų. Jei tai – ne abstraktus kūrinys, skulptūra – reikėdavo pavyzdžių“, – sakė palangiškis.

Todėl jam šiek tiek gaila sunaikinto „Kardo“, tačiau pokalbininkas tikino puikiai suvokiantis ir aplinkybę, jog palikus skulptūrą prie jos vis viena būtų rinkęsi Kremliaus režimo gerbėjai, Tarybų Sąjungai nostalgiją jaučiantys rusakalbiai klaipėdiečiai.