Nemaža dalis gyventojų Lietuvoje vis dar naudoja šachtinių šulinių vandenį. Toks vanduo ne visada tinkamas naudoti maistui ir gali pakenkti žmonių sveikatai. Šulinių šeimininkai neretai patys užteršia savo vandenį nesilaikydami higienos ir šulinių įrengimo bei priežiūros reikalavimų. Žema ūkininkavimo kultūra, dirbamų žemių, neretai esančių netoli šulinių, tręšimas mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, šulinių įrengimas netoli tvartų, lauko tualetų, mėšlo, kompostavimo krūvų, srutų duobių sudaro palankias sąlygas užteršti šulinius patogeniniais mikroorganizmais. Pareiga įsitikinti, kad privačių gręžinių ir šulinių vanduo tinkamas naudoti, tenka jų savininkams. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, ir jei užtikrinama apsauga nuo taršos. Sužinoti koks vanduo semiamas iš šulinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje.

Ypatingą dėmesį šachtinio šulinio vandens kokybei turėtų skirti besilaukiančios moterys ir asmenys auginantys kūdikius iki 6 mėnesių. Besilaukiančių moterų ir kūdikių sveikatai ir gyvybei labai pavojingas padidėjęs nitratų ir nitritų kiekis geriamajame vandenyje. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ geriamajame vandenyje toksiniai (cheminiai) rodikliai – nitratai neturi viršyti 50 mg/l, nitritai – 0,50 mg/l. Jei geriamajame vandenyje nitratai ir / ar nitritai viršija nustatytas normas, toks vanduo netinkamas naudoti gėrimui, maistui gaminti. Nitratai patekę į organizmą virsta toksiškais junginiais – nitritais. Jie kraujo baltymą hemoglobiną paverčia methemoglobinu, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija – deguonies badas. Kliniškai jis pasireiškia cianoze (mėlynuoja lūpos, galūnės) bei oro trūkumu. Esant padidintam nitratų kiekiui vandenyje, galima apsinuodyti, atsiras pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmai ir kt. Kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, todėl gali išsivystyti methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gavęs pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodyto asmens gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Šis tyrimas atliekamas valstybės lėšomis. Nustačius, kad kūdikių ar nėščiųjų maistui naudojamajame vandenyje nitratų ir nitritų koncentracija viršija ribines vertes, apie galimą pavojų sveikatai bei saugaus vandens ruošimo būdus nedelsiant informuojami tokį vandenį vartojantys asmenys. Raginame besilaukiančias moteris ar kūdikius iki 6 mėnesių auginančius asmenis informuoti savo šeimos gydytoją apie maistui naudojamą šachtinio šulinio vandenį.

Padidintas nitratų ir nitritų kiekis vandenyje taip pat labai pavojingas žmonėms, turintiems tam tikrų fermentų trūkumą, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

2021 metais ir pirmąjį 2022 metų pusmetį Klaipėdos rajono savivaldybėje NVSC ištyrė 36 šachtinius šulinius, kurių vandenį maistui naudojo nėščiosios bei kūdikiai iki 6 mėnesių, iš jų 2 šuliniuose nitratų ir nitritų kiekis viršijo leistiną normą.

Siekiant vartoti saugų vandenį, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Pirmiausia reikia tinkamai parinkti vietą šuliniui, prižiūrėti šulinio aplinką ir šulinį reguliariai valyti. Patartina pavasarį ir rudenį šulinių vandenį dėl cheminės ir mikrobinės taršos ištirti laboratorijoje.

     Informacija parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Klaipėdos departamento duomenis.