Artėjant paskutiniam vasaros ilgajam savaitgaliui, o iš pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas, arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai neatostogauja, sakydami, kad atostogos – laiko švaistymas. Psichologai sako, kad atostogauti yra būtina, kad žmogus galėtų produktyviai ir pozityviai dirbti, mokytis, gyventi.
„Atostogos gali padėti susireguliuoti žmonių miegui, subalansuoti emocijas, padėti susitvarkyti santykiams. Ilgojoje perspektyvoje atostogos pakelia žmonių produktyvumą, nes pailsėję darbuotojai yra energingesni, laimingesni ir darbus nudirba bei problemas išsprendžia geriau ir greičiau nei pervargę“, – sako „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.
Tačiau, pasak jo, daugelis šiuolaikinių žmonių būna taip pasinėrę į darbus, kad nebemoka atsipalaiduoti ir pailsėti.
Visų pirma, norint gerai pailsėti, reikėtų visiškai atsijungti nuo darbo: neskaityti darbo žinučių, netikrinti darbinio elektroninio pašto. Žvilgtelėjus į telefoną, smegenims reikia nemažai laiko, kad tą dėmesį vėl atgautų, o ilgesnis buvimas be darbinės informacijos, padeda įsitraukti į atostogas lengviau, nors pradžioje gali kelti nerimą. Pasak psichologo, nerimą mažinti ir atsiriboti gali padėti keli dalykai: tikslus darbų perdavimas ir delegavimas dar prieš prasidedant atostogoms, taip pat atostogų laikotarpiu iš telefono ištrinti su darbu susijusias aplikacijas. Jei tikrinti darbinius reikalus yra privalu, tuomet derėtų susikurti taisykles sau ir šeimai, kaip ir kada bus naudojami telefonai, taip pat derėtų darbo reikalus tikrinti kasdien tam tikru metu ir tam tikra laiką – tai padės skirti konkretų laiką atsiraukimui.
Antra, pasak psichologų, būtina sąlygas kokybiškoms atostogoms – aplinkos pakeitimas. Tai leidžia mąstyti kitaip, pamatyti kitus dalykus nei įprasta, suaktyvinti tas smegenų puses, kurios dažnai būna aptingusios.
„Galima išvykti į kitą miestą ar šalį, ar tiesiog pabūti kitaip, nei įprasta. Pavyzdžiui, jei žmogus daugiau laiko praleidžia ofise – gali praleisti daugiau laiko gamtoje, jei visad domisi filmais – gali paskaityti knygą, ir panašiai“, – pataria M. Kriščiūnas.
Trečia, kokybiškas atostogas padeda užsitikrinti ir jų planavimas.
„Viena vertus, pačių atostogų susiplanavimas joms atneša aiškumo, struktūros, kartu ir didesnės laisvės bei ramybės. Kitą vertus, atostogų laikas yra tinkamas planuotis į priekį – skirti laiko atpažinti, kas labiausiai išvargina darbe ar kitose veiklose ir kaip su tuo tvarkytis“, – sako „Jaunimo linijos“ psichologas.
Ir galiausiai, atostogų metu vertėtų kurti prisiminimus. Tyrimai rodo, kad laimingesni tie, kurie pinigus ir laiką leidžia potyriams ir nuotykiams, ne daiktams. Nauji ar tiesiog malonūs potyriai padeda kurti naujus atsiminimus. Pasak psichologo M. Kriščiūno, daugelis pasaulinių psichologų sutaria, kad kokybiškiausios būna nepertraukiamos atostogos, trunkančios kuo ilgiau (maždaug iki 3 savaičių).
