Vasara ateina ne tik su savais privalumais - poilsiu prie jūros bei ežerų ir upių, takais riedučių, paspirtukų ir dviračių gerbėjams, aktyviu laisvalaikiu, poilsiu sodybose ir panašiai. Šiltuoju metų laiku dėl aktyvesnio žmonių laisvalaikio labai išauga ir traumų tikimybė. Vienoms jų užgydyti pakanka pleistro ar kantrybės, o kitoms prireikia ilgo gydymo ir reabilitacijos.

Gydytojas traumatologas ortopedas Šarūnas Žemaitis sako, jog vasaros bei viso šiltojo metų laikotarpio traumos nesikeičia metų metus, tad joms pasiruošti įmanoma gerokai iš anksto.

„Žinoma, traumos laiko ir vietos tikrai nenumatysite, bet žinodami, kokios traumos yra dažniausios, vyraujančios, galite imtis papildomų atsargos priemonių ir palengvinti galimas fizines bei finansines pasekmes“, – neabejojo bendrovės „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ Draudimo rizikos skyriaus vadovas Š. Žemaitis.

Pasak gydytojo, vasaros metu traumas galima sugrupuoti į kelias kategorijas: vandens, aktyvaus laisvalaikio ar sporto.

Dažniausios tokios traumos, kaip žaizdos, nubrozdinimai, lūžiai, išnirimai, raiščių patempimai ir panašiai.

Visos minėtos traumos patiriamos kiek pervertinus savo jėgas poilsiaujant, sportuojant ar tiesiog aktyviai mėgaujantis vasaros malonumais.

Tad nenorint besibaigiančią vasarą praleisti sugipsuotomis galūnėmis ar gydantis kitas traumas, verta būti atsargesniems arba bent jau iš anksto pasirūpinti tinkamu draudimu nuo traumų bei nelaimingų nutikimų.

Nesimaudykite vieni

„Skendimai ir galvos bei nugaros traumos yra pagrindinės nelaimės, tykančios prie vandens ir turinčios sunkiausias pasekmes. Dažni skendimo atvejai, kai asmuo iškrenta iš valties, nukrenta nuo tiltelio ar akmens ir praranda sąmonę.

Sunkios traumos gali būti nardymo į vandenį pasekmė, ypač kai nardoma sekliuose vandenyse.

Drumstas vanduo taip pat didina galimybę atsitrenkti į vandenyje esančius akmenis, polius bei traumuoti galvą ar stuburą.

Stuburo pažeidimas – tai dažna kojų (paraplegija) ar visų keturių galūnių (tetraplegija) nevaldymo priežastis“, – vardija Š. Žemaitis.

Leidžiant laiką prie vandens telkinių patartina nesimaudyti vieniems. Tegul bent jau nuo kranto stebi kitas žmogus.

Negalima bandyti peržengti savo galimybių ribos plaukiant per toli nuo kranto. Būtina saugotis vandens srovių, povandeninių objektų. Prieš nardant visada privalu patikrinti gylį, vengti nardyti, jeigu vanduo drumstas.

Ir svarbiausia taisyklė – negalima vartoti alkoholio ir tuo labiau maudytis nuo jo apsvaigus.

Vietoje gipso – tinkama apsauga

Aktyviai leidžiant laisvalaikį – važinėjant paspirtukais, riedlentėmis, riedučiais – traumų rizika taip pat nemaža.

Ją iki minimumo sumažinti galima pasirūpinus tinkamomis apsaugomis.

„Patarčiau visuomet dėvėti tinkamas kelių bei alkūnių apsaugas, šalmus. Šių judėjimo priemonių gerbėjams tai turi bemaž tokią pat reikšmę, kaip ir automobilio vairuotojui saugos diržai ir oro pagalvės.

Tikriausiai visi jau įpratome skaityti ir girdėti apie skraiduolius nuo paspirtukų, kurie mažų mažiausiai atsiperka nusibrozdinimais. Tačiau kai kuriems tenka gipsuoti abi rankas dėl lūžusių dilbio kaulų, sutrupintų alkūnės kaulų arba atstatinėti ir įmobilizuoti raktikaulius. O kur dar ilgalaikė reabilitacija, siekiant susigrąžinti visišką galūnių mobilumą.

Deja, nedėvintiems šalmų paspirtukininkams kartais tenka susipažinti su smegenų sukrėtimu, o skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose būna ir baisesnių scenarijų“, – įspėja Š. Žemaitis.

Vyrai krenta dažniau

Anot gydytojo, sunkiausiai su traumomis dorotis tiems, kurie ne tik nesilaiko maksimalaus saugumo patys, bet ir nepasirūpina draudimu nuo nelaimingų nutikimų.

Kai kurių traumų gydymas trunka ir kelis mėnesius, o tai reiškia nedarbingumą ir sumažėjusias pajamas, deja, ir išaugusias išlaidas sveikatai.

Draudikų duomenimis, pastaruosius trejus metus stebima, jog vyrai vasaros ir šiltuoju metų laiku patiria traumas pusantro karto dažniau nei moterys.

„Viena vertus, jie dažniau rizikuoja, galbūt renkasi ekstremalesnes pramogas, kita vertus - tai rodo, jog jie linkę mažiau paisyti patarimų dėl apsaugos priemonių“, – sako Š. Žemaitis.

Žinios praverčia

Š. Žemaitis primena, jog ruošiantis atostogoms būtina ne tik patikrinti savo namų vaistinėlės turinį, bet ir prisiminti pirmosios pagalbos teikimo taisykles.

Kadangi nemaža dalis traumų baigiasi kraujavimu, reikia skirti, koks kraujavimo tipas ir žinoti, kaip padėti kiekvienu atveju.

Jei kraujavimas kapiliarinis („rasoja“), būtina uždėti sterilų tvarstį, o žaizdos kraštus patepti dezinfekuojančiais tirpalais, kad apsisaugotume nuo mikroorganizmų patekimo į žaizdą.

Jeigu tai veninis kraujavimas (tamsus, tolygiai tekantis kraujas) – būtina steriliu tvarsčiu užspausti žaizdą, prieš tai patikrinus, ar žaizdoje nėra svetimkūnio.

Prieš uždedant tvarstį, esant galimybei, žaizdos kraštus reikėtų sutepti dezinfekuojančiu tirpalu.

Tvarstis turėtų būti spaudžiamasis – ant žaizdos dedamas sterilus tvarstis, virš jo marlės ar vatos kelių sluoksnių paketas, po to sutvarstoma.

Jei kraujavimas arterinis (pulsuojantis, šviesiai raudono kraujo srovė) – pirmąją pagalbą būtina suteikti labai greitai.

Šiuo atveju taip pat tinka žaizdą spaudžiantis tvarstis, specialus turniketas ar iš audeklo pasidarytas veržtas, suveržiant galūnę virš žaizdos taip, kad žemiau žaizdos neapčiuoptume pulso.

Tačiau galūnės negalima veržti siaura viela, virve ar panašiai.

Kadangi audiniai be kraujotakos gali būti ne ilgiau kaip 2 valandas (o ypač karštą dieną), nukentėjusįjį būtina kuo skubiau transportuoti į gydymo įstaigą.