Rugpjūčio 29 d. rytą Kretingos r. įvyko avarija, kurios metu po transporto priemonių kaktomušos kilo pražūtingas gaisras. Į vietą atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad užsiliepsnojusiame automobilyje buvo sumontuota dujų įranga. 

Kol kas nėra aiškiai žinoma, ar šiuo atveju dujinė įranga prisidėjo prie gaisro – tiksli priežastis bus žinoma po pareigūnų atliekamo tyrimo. Tačiau specialistai pažymi, kad bet kokia papildoma automobilio įranga, jei ji yra nesertifikuota ar netinkamai eksploatuojama, gali sukelti papildomą grėsmę.

Dujų įranga, kaip ir pačios transporto priemonės, turi būti tikrinamos specializuotose įstaigose. Suskystintų dujų balionų patikrą atliekančio serviso MB „Autobaltos sistemos“ vadovas Vladas Macijauskas pastebi, kad ne visos Lietuvos keliuose važinėjančios transporto priemonės turi saugumo reikalavimus atitinkančią dujų įrangą.

„Bandydami sutaupyti, vairuotojai neretai dujų įrangos ieško „garažiukuose“, renkasi nesertifikuotą arba naudotą įrangą. Saugioje dujų įrangoje būna mažiausiai 2 vožtuvai, kurie apsaugo nuo dujų patekimo į variklį jį užgesinus. O nesertifikuotoje įrangoje gali būti taupoma detalių sąskaita“, – įspėja ekspertas.

Būtinas sertifikatas

V. Macijauskas pažymi, kad svarbu tinkamai prižiūrėti įrangą, ją tikrinti reguliariai. Ekspertas pataria dujų įrangą tikrinti pravažiavus apie 15 000 km, panašiu metu, kada keičiama ir alyva. 

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) patarėjas Olegas Pauliukovas sako, kad dujų įrangą gali sumontuoti įmonės, kurios yra suderinusios su LTSA įmonės standartą. Jei sumontuoja kažkas kitas, reikalinga atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę.

„Suskystintų naftos ir suskystintų gamtinių dujų įranga montuojama transporto priemonėse turi būti sertifikuota, t. y sudėtinės dalys patvirtintos pagal JT EEK (Jungtinių tautų Europos Ekonomikos komisija) taisyklių reikalavimus. Tai reiškia, kad ši įranga atitinka jai nustatytus saugumo reikalavimus“, – sako jis.

Neramina pigūs sprendimai

Dujų įranga nebūtinai gali būti gaisro priežastis, tačiau netinkamai sumontuota įranga gali paskatinti gaisro plitimą. Serviso MB „Autobaltos sistemos“ vadovas sako, kad vien vamzdeliuose tarp dujų baliono ir variklio būna apie 200 ml dujų, todėl svarbus įrangos sandarumas.

Ne vienam vairuotojui teko girdėti, kad pavėžėjai hibridiniuose automobiliuose dar papildomai susimontuoja dujų įrangą. Serviso vadovas sako, kad pagrindinė rizika slypi ne kokiame automobilyje sumontuota dujų įranga, o kaip ji įrengta ir eksploatuojama.

„Kadangi pavėžėjai nori uždirbti kuo mažesnėmis sąnaudomis, neretas ieško pigių dujų įrangos sprendimų, o tai neramina“, – pažymi V. Macijauskas.

Kokios problemos dažniausios?

Ugniagesiams kasmet tenka gesinti vidutiniškai po 10 transporto priemonių su suskystintų dujų įranga. 2020 metais tokių gaisrų kilo 12, praėjusiais metais – 6, o šiemet – jau 9. Nors statistika yra mažai kintanti, tačiau ugniagesiai įvardija dažniausias rizikas.

„Vairuotojams, kurių transporto priemonėse sumontuota dujų įranga vertėtų periodiškai apžiūrėti dujų reduktorių ir dujų filtrą, nes tai pavojingiausios vietos gaisro atžvilgiu. Šiose vietose atsiradus nesandarumui, gali kilti gaisras. Laikui bėgant, reduktoriaus tarpinė susidėvi, todėl ją reiktų keisti maždaug kas du metus“, – pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Jis sako, kad bet kokio gaisro automobilyje atveju būtina laikytis saugaus gesinimo taisyklių. Įsiplieskus gaisrui, nereikėtų stovėti arti tos automobilio dalies, kur sumontuotas degalų bakas ar dujų balionas, taip pat – arti padangų, kurios taip pat gali sprogti. Pastebėjus gaisrą, būtina nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112.

„Sustojus užsiliepsnojusiam automobiliui, svarbu nepamiršti išjungti pavarą, o jei automobilis su automatine greičių dėže – įjungti P (parking) režimą. To nepadarius, gaisrui pasiekus automobilio elektronikos dalį, automobilis gali pradėti nevaldomai važiuoti“, –  pataria A. Česūnas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad gesinant ugnį variklio skyriuje, pirmiausia reikėtų nepilnai atverti variklio dangtį ir porą kartų įpurkšti gesinamos medžiagos. Pavykus užgesinti ugnį, būtina iš karto atjungti akumuliatorių, siekiant išvengti pakartotinio užsidegimo.

Nederėtų numoti ranka į automobilio siunčiamus signalus

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių padalinio vadovas Andrius Žiukelis pažymi, kad papildomas degalų šaltinis automobilyje reikalauja ir didesnės priežiūros. Draudimo bendrovė dažniausiai fiksuoja kelias pagrindines automobilių gaisrų priežastis, dažniausiai tai būna padegimai arba techniniai automobilio trūkumai. Specialistas sako, kad dažniausi techniniai gedimai susiję su elektros instaliacija arba degalų sistema.

„Jei automobilyje sumontuotas papildomas mazgas – jis praplečia galimų gedimų tikimybę. Pavyzdžiui, jei automobilis varomas vien benzinu, tai gresia tik benzino nutekėjimas, o jei benzinu ir dujomis – gresia abiejų degalų rūšių nutekėjimas. Tai reiškia, kad vairuotojas turi dvigubai daugiau dėmesio skirti degalų sistemos priežiūrai“, – sako jis.

Specialistas ragina vairuotojus nenumoti ranka į nesklandžiai veikiančias automobilio detales – nelaukti iki kol sustos automobilis bei kreiptis į specialistus vos tik kyla kokių nors įtarimų. Siekiant išvengti problemų, A. Žiukelis pataria laikytis dujų įrangos gamintojo nurodymų ir laiku atlikti techninius aptarnavimus.