Lietuvos miestuose ir miesteliuose kadaise gyvenusios žydų bendruomenės atliko itin svarbų vaidmenį vietos gyvenime. Žydų tautybės žmogus dažnu atveju buvo vietinis prekybininkas, fotografas, gydytojas ar tiesiog kaimynystėje gyvenantis vaikystės draugas. Kas tuomet buvo įprasta bei natūralu – šiandien išnykę be ženklų.

Siekiant priminti bei įprasminti kadaise gyvenusius žmones ir jų istorijas įgyvendintas projektas „Žydų paveldo ženklinimas ir aktualizavimas Lietuvos regionuose“, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos. Projektu siekta sukurti fizinį, unifikuotu ženklu paženklintą, Lietuvos žydų kultūros paveldo kelią, padėsiantį vietos gyventojams ir užsienio svečiams geriau pažinti Lietuvos žydų kultūrą ir istoriją.

Projekto ženklai Klaipėdos rajone

Žydų kultūros paveldo asociacijai inicijavus, devyniose Lietuvos savivaldybėse įgyvendintas žydų kultūros paveldo objektų ženklinimo projektas, prie kurio prisijungė ir Gargždų krašto muziejus. Klaipėdos rajone įrengti dešimt atminimo ženklų su nuoroda į virtualų šaltinį, kurio informacija nuolat atnaujinama ir pildoma.

Įrengtuose ženkluose vaizduojamas Lietuvos žydų kultūros paveldo simbolis – stilizuotas vilkelis (dreidlas), esantis vienas iš svarbiausių Chanukos šventės simbolių ir atributų. Tradiciškai ant dreidlo paviršių esančios 4 raidės: nun (נ), gimel (נ), he (ה) ir szin (ה), pagal vyraujančią tradiciją reprezentuoja pirmus sakinio „Nes Gadol Haja Szam“ (liet. didis stebuklas įvyko ten) žodžius. Ant Lietuvos žydų kultūros paveldą žyminčio ženklo paviršiaus galima išvysti kiek perfrazuotą frazę – „Istorija įvyko čia“ – kviečiančią pažinti Lietuvos žydų praeitį.

Gargžduose šiais ženklais pažymėtos buvusios sinagogos, senųjų žydų kapinių, žydų tankiai apgyvendintos vietos. Pasakojamos ir individualios istorijos, tokios, kaip Gargžduose gyvenusio ir vėliau Holokaustą išgyvenusio fotografo Hiršo Birmano, Gargždų gydytojo Hiršo Oksmano ar amatininko Šolomo Volfovičiaus.

Vėžaičių seniūnijoje projekto metu sukurtais ženklais pažymėta Holokausto įvykius menantys paminklai Perkūnų kaime, Veiviržėnuose – senžydų senosios kapinės.

Prie atminimo ženklų įrengti QR kodai, kuriuos nuskenavus telefonu pasiekiama Žydų kultūros paveldo asociacijos interneto svetainė (www.jewish-heritage-lithuania.org) bei informacija apie žydų kultūra paženklintus paveldo objektus. Tęsiantis projektui ir atrandant naujų faktų, skelbiama informacija tikslinama ir pildoma.

Planuojamas veiklų pristatymas

Įgyvendinto projekto ir jį lydinčių veiklų pristatymas planuojamas birželio mėnesį, kur bus plačiau papasakota apie projektą „Žydų paveldo ženklinimas ir aktualizavimas Lietuvos regionuose“.

Gargždų krašto muziejus taip pat yra pateikęs paraišką Lietuvos kultūros tarybai dėl „Gargždų knygos“ vertimo iš jidiš kalbos. „Gargždų knyga“ priklauso Yizkor memorialinių knygų kolekcijai, kuri skirta per Holokaustą sunaikintos žydų bendruomenės atminimui, publikuota Tel Avive 1980 metais. Knygoje gausu iki karo Gargžduose gyvenusių žydų, ar jų palikuonių, atsiminimų, tad minėtos knygos vertimas papildytų turimas istorikų žinias ir būtų puiki medžiaga tolimesniems tyrimams. Laukiant projekto finansavimo planuojamos kitos žydų bendruomenės įprasminimo veiklos.

Viena jų – žydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ renginiai Klaipėdos rajone. „Džiugu, kad turėjome keletą prasmingų susitikimų su Lietuvos žydų bendruomenės atstovėmis, festivalio „Šalom visuos kraštuos“ organizatorėmis, užmegztas kontaktas su Klaipėdos miesto žydų bendruomenės pirmininku Feliksiu Puzemskiu. Viliuosi, kad šis bendradarbiavimas artimiausiu metu taps puikiu kvietimu Klaipėdos rajono bei regiono gyventojams pažinti Gargžduose gyvenusių žydų istoriją ir tradicijas bei taps nuoseklių, ilgalaikių istorinių tyrimų pradžia“, – pažymėjo muziejaus vadovė Sigita Bučnytė.

Apie artėjančius renginius muziejaus bei partnerių renginius kviečiame sekti Gargždų krašto muziejaus informaciją.