Artėja liepos 12 d., kai Drevernoje vėl šurmuliuos žvejų šventė, jau keletą metų nešiojanti ilgesnį pavadinimą – Drevernos kaimo ir žvejų šventė. Žinoma, juk Drevernoje toli gražu ne vien žvejai, o ir jų ne tiek jau daug likę. Vis dėlto šio kaimo paveldas ir patrauklumas lankytojams susijęs su žvejų tradicijomis, − suprantama, kad atvykus prie marių labiausiai norisi paragauti ir nusipirkti žuvies.

„Nei viena Klaipėdos rajono gyvenvietė, taip pat ir rajono centras Gargždai nėra sulaukęs per pastaruosius keletą metų tiek daug investicijų, kiek Dreverna“, − sakė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, apsilankiusi šiuo metu statomo senovinio laivo pristatymo renginiuose, pasidomėjusi ir kultūros centro rekonstrukcijos darbais, kur pagaliau ir mokiniai turės galimybę naudotis naujomis ir šviesiomis koncertų ir sporto salėmis.

Investicijos, atkeliavusios į Dreverną, iš tiesų įspūdingos.

2009 m. atidaryta Drevernos prieplauka, kurios įrengimas kainavo beveik 17 mln. litų Europos Sąjungos lėšų, beveik 2-iem milijonais prisidėjo Savivaldybė. Jau po metų rekonstruota etnografinė Jono Gižo žvejo sodyba atsiėjo beveik 2 mln. litų, daugiau nei 1,6 mln. litų skirta iš Norvegijos finansinio mechanizmo, kitas lėšas skyrė Savivaldybė.

Netrukus bus atidaryti ir naujai rekonstruoti Drevernos kultūros namai, kurių rekonstrukcija kartu su Žvejų gatve atsieis per 2,7 mln. litų (Savivaldybė prisideda 7,5 proc.). Kaip ir kiti pastaruoju metu rekonstruojami pastatai, taip ir šis bus labiau daugiafunkcis nei iki šiol, − čia savo vietą atras ir kultūros darbuotojai, ir moksleiviai. Todėl ir salės grindų danga parinkta tokia, kad tiktų ir sportuoti, ir diskotekoms, ir kitiems renginiams.

J. Gižo etnografinė sodyba, kurioje įsikūrę Gargždų krašto muziejaus ir Klaipėdos turizmo informacijos centro filialai, taip pat turi tikslą įtraukti vietos žmones ir turistus ilgesnei ir turiningesnei veiklai nei vien apžiūrėti ekspoziciją ar sudalyvauti renginiuose. 2013 m. sodyboje apsilankė 1595 lankytojai, iš jų 1477 iš Lietuvos ir 118 iš užsienio šalių. Užsieniečių turistų sulaukta iš Lenkijos,  Naujosios Zelandijos, Latvijos, Škotijos, Švedijos, Ispanijos, Italijos, Rusijos, Prancūzijos, bet daugiausia (58 proc.) – iš Vokietijos.

Turizmo informacijos centro filialo vadovė Gintarė Atkočiūnė pasidžiaugė, kad, tikėtina, sėkmingai startavusios „Žuvies kelio“ programos − edukacinė ir vandens turizmo maršrutas „Dreverna−Lankupiai−Minija−Ventė−Kintai−Šturmai−Svencelė−Dreverna“ vyks ir toliau. Vaikų edukacinės programos kaina – 23 litai vaikui, o keliauti 8 valandas vandens maršrutu – vidutiniškai 500 litų laivui (kaina už žuvies patiekalus – atskirai). Šios dvi programos tapo stuburu Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro iniciatyva kuriamam bendram su Šilutės savivaldybe Pamario turizmo klasteriui, į kurį jau įsitraukė apie 40 verslo įmonių ir įstaigų. Po vykusių dviejų susitikimų Šilutėje ir Drevernoje, planuojama kurti 7 naujus turizmo maršrutus su vietos amatų, kulinarinio paveldo pristatymais, vandens ir kitokiomis pramogomis, − o tai puiki erdvė pasireikšti vietos gyventojų iniciatyvoms.

Drevernos prieplaukos pakrantę papuošė ir į dangų besistiebiančios septynios vėtrungės, kurios čia pastatytos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą. Taip pat numatyta suremontuoti kelio bei aikštelės šalia upės žvyro dangą, pastatyti informacinį stendą. Šiam projektui skirta per 64 tūkst. litų Europos Sąjungos ir kitų institucijų parama.

Šiuo metu daugelį atvykstančių į Dreverna traukia ir senovinio laivo statybos, finansuojamos iš Europos žuvininkystės fondo lėšų – gavus 250 tūkst. litų finansavimą iš Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos.“ Akį traukia ir šio krašto istoriją mena 16 įspūdingų medžio skulptorių darbų, kurios čia taip pat atsirado vietos veiklos grupės projekto dėka.

Anot Priekulės seniūnijos seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, Drevernos prieplaukoje per 2013 m. apsilankė 20 831 lankytojas, − per dieną vidutiniškai apie 60. Žinoma, dažniau lankytojų būna šiltuoju sezonu ir savaitgaliais – čia apsilanko ir vestuvininkai, ir šeimos su mažais vaikais. Pritardama mero pavaduotojai R. Cirtautaitei, D. Bliūdžiuvienė kalbėjo, kad daugiau turėtų būti iniciatyvos iš vietos verslo žmonių. Dreverna – ne vien prieplauka su įplaukiančiais ir išplaukiančiais laivais, − tai ir gyvenvietė, kurioje turi virti gyvenimas, − o tai priklauso daugiausia nuo vietinių. „Tikimasi, kad iš naujo duris atversiantys kultūros namai taip pat paskatins burtis ir vietos gyventojus, iš kurių laukiama naujų idėjų“.

„Kartais užtenka nedidelių dalykų, kad vieta įgautų daugiau patrauklumo ir kad aplinka taptų jaukesnė, − sakė mero pavaduotoja R. Cirtautaitė, − jeigu prieplaukoje kas nors prekiautų žuvimi, kava, užkandžiais, galbūt gintaro dirbiniais, − jau būtų įdomiau ir jaukiau čia užsukusiems. 60 lankytojų per dieną nėra taip mažai, norėtųsi, kad žmonėms būtų dėl ko užtrukti Drevernoje ilgiau.“