Vykdoma žmonių su negalia užimtumo pertvarka –  taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, suteikiamos individualizuotos paslaugos – jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Šių metų pradžioje 0,7 proc. daugiau darbo ieškančių žmonių su negalia pradėjo dirbti, palyginti su buvusia situacija prieš metus, o jų nedarbo trukmė sumažėjo 1,6 karto. 2023 m. I ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, 43 proc. padaugėjo pradėjusiųjų dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse žmonių su negalia, o baigus dalyvauti, per pusmetį jų įsidarbino 58 proc. Prieš metus šis rodiklis buvo 3 proc. mažesnis.

„Esminis vykdomos reformos tikslas – pasitelkiant individualiai žmogui pritaikytas paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sukurti žmonėms su negalia didesnes galimybes atviroje darbo rinkoje. Tai reiškia laisvę pasirinkti – kur beįsidarbintų, pagalba keliauja paskui žmogų, o jos apimtys nepriklauso nuo darbdavio statuso. Vykdomi pokyčiai jau duoda apčiuopiamų rezultatų – daugėja dirbančių žmonių su negalia, jie greičiau susiranda darbą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

2023 m. I ketvirtį įsidarbino 1936 tūkst. žmonių su negalia, tai 0,7 proc. daugiau, palyginti su buvusia situacija prieš metus – 2022 m. I ketvirtį įsidarbino 1811 žmonių su negalia.

2023 m. I ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, 42,6 proc. padaugėjo pradėjusiųjų dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse žmonių su negalia. 2023 m. I ketvirtį 894 žmonės su negalia dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, o 2022 m. I ketvirtį 627 žmonės su negalia dalyvavo šiose priemonėse.

Pagerėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas: 2023 m. I ketvirtį dirbo 58 proc. žmonių su negalia, kurie prieš pusmetį dalyvavo priemonėse. Prieš metus šis rodiklis buvo 3 proc. mažesnis,  t.y. 2022 I ketvirtį, įsidarbinę buvo 55 proc. žmonių su negalia, kurie prieš pusmetį dalyvavo priemonėse.

Vidutinė nedarbo trukmė (dienų skaičius) sumažėjo 1,6 karto: 2023 m. I ketvirtį vidutinė žmogaus su negalia nedarbo trukmė, t.y. laikas kai jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje iki rado darbą, buvo 295 dienos. 2022 m. I ketv. šis laikotarpis siekė 480 dienų.

Šių metų balandžio pradžioje bedarbio statusu Užimtumo tarnyboje buvo registruota 12,2 tūkst. žmonių su negalia – tai 1,4 tūkst. arba 10 proc. mažiau, nei prieš metus ir 6,1 tūkst. arba 33,2 proc. mažiau, nei prieš dvejus metus.

„Individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos – esminė sąlyga, padedanti žmonėms su negalia integruotis darbo rinkoje. Įsitraukimą taip pat skatina aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – įdarbinimas su pagalba, įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietų pritaikymas ar darbo asistento išlaidų kompensavimas. Valstybė padeda darbdaviui, kompensuodama patiriamas darbo užmokesčio, darbo vietos ir aplinkos pritaikymo išlaidas. Taip pat žmonėms su negalia siūloma pasinaudoti darbo asistento pagalba“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos. Užimtumo tarnyba žmonėms su negalia teikia individualias paslaugas, kurios padeda pašalinti kliūtis įsidarbinti. Vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių klientus aptarnauja atvejo vadybininkai, kurie vertina jų poreikius ir galimybes, koordinuoja pagalbos priemonių organizavimą, pasitelkdami savivaldybių, socialinių partnerių ar nevyriausybinių organizacijų siūlomas paslaugas.

Dažniausiai negalia nėra pagrindinė kliūtis ieškant tinkamo darbo. Psichologines problemas, motyvacijos ir pasitikėjimo savimi stoką, ribotą judumą, socialinių įgūdžių stoką, finansinių įsipareigojimų sprendimus kartu su socialiniais partneriais padeda išspręsti atvejo vadybininkai. Ypač daug dėmesio skiriama ir paslaugų tęstinumui: žmones su negalia aptarnaujantys specialistai padeda susitvarkyti įdarbinimo dokumentus, o vėliau konsultacijas gali teikti ir darbo vietoje.

Užimtumo tarnyboje nuosekliai stiprinama atvejo vadybininkų komanda – rengiami vidiniai ir išoriniai mokymai, didėja tokių specialistų skaičius. Atvejo vadybininkų komandą šiuo metu jau sudaro 117 specialistų (2018 m. pabaigoje jų buvo tik 47).

Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti žmonėms įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui atlyginama dalis įdarbintam riboto darbingumo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio išlaidų. Už žmones, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai. Už žmones, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 36 mėnesių, o už tuos, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis – iki 6 mėnesių.

2023 m. sausio – balandžio mėn. remiamojo įdarbinimo priemonėje dalyvavo 4420 žmonių su negalia. Tai – 19 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė skirta darbo neturinčiųjų įdarbinimui arba dirbančių žmonių su negalia darbo vietos išlaikymui, aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui subsidijuoti. Darbdaviai gali įsigyti (projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti) darbo vietai pritaikyti reikalingas techninės pagalbos priemones ar darbo procese naudojamus specialius įrenginius. Vienai darbo vietai pritaikyti gali būti skiriama iki 31 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžių sumos. Pritaikant darbo aplinką bei patalpų prieinamumą,  kai reikia remontuoti pastatą (patalpą), skiriama parama – iki 4,7 MMA.

Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas darbuotojui su negalia, jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato tokį poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms – 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už darbo laiką, kada darbdavio priskirtas darbo asistentas padeda darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas.

Šiuo metu darbuotojams su negalia darbo funkcijas padeda vykdyti 212 darbo asistentų, kuriuos priskyrusiems darbdaviams mokama subsidija darbo asistento išlaidoms.

Tai – tik dalis priemonių, padedančių žmonėms su negalia integruotis darbo rinkoje.Užimtumo tarnyboje klientams su negalia siūloma įgyti paklausių darbo rinkoje profesijų dalyvaujant paramos mokymuisi priemonėse. Kai darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos, siūloma pasinaudoti paramos judumui lėšomis. Žmonės su negalia taip pat gali dalyvauti paramos verslo kūrimui priemonėje, jei verslo idėjos yra susijusios su skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslais arba prisidės prie žiedinės ekonomikos skatinimo.