Liepos 19 dieną Dovilų gyventojų ir miestelio svečių laukia išskirtinis renginys – teatrų pasirodymais praturtinta šventė. Į Dovilus atvyks Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus ir Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatrai.

Daugelį metų Doviluose vykdavo tradicinis folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“. Nutarta, jog festivalis bus organizuojamas kas antri metai. Šiemet bus surengtas kitokio pobūdžio renginys – Dovilų miestelio šventė.

2014-ieji yra paskelbti Teatro metais. Todėl miestelio šventės dalyvių greta kitų pramogų laukia ir dviejų atvyksiančių teatrų pasirodymai.

Šventė prasidės vidurdienį. 12 val. Dovilų bažnyčioje vyks ekumeninės pamaldos, o 13.30 val. – Klaipėdos Brass kvinteto koncertas.

15 val. šventė persikels į Dovilų etninės kultūros centro kiemelį.

16 val. teatro mėgėjų dėmesį prikaustys Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras. Šventės dalyviai galės pamatyti nuotaikingą vaidinimą „Liodviks ėr vėsė kėtė“, kurį režisavo Nerijus Gedminas. Spektaklis pastatytas pagal lietuvių literatūros klasikės Žemaitės komediją „Trys mylimos“.

Antrasis – Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro – spektaklis bus parodytas 19 val. Žiūrovų laukia Danutės Samienės režisuota komedija „Moters kerštas“.

Laukia ir daugiau pramogų – šventinė mugė, atrakcionai vaikams, edukacinės programos ir koncertai. Miestelio šventėje koncertuos Priekulės kultūros centro kapela, Klaipėdos krašto kapela „Martvežiai“, Daukšaičių kapela „Ritin dobil“, grupės „Varnos“ branduolys – netoli Dovilų gyvenantis šeimyninis duetas: Irena ir Povilas Dabkai. Renginį vainikuos atlikėjo Radži pasirodymas.

Apie Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatrą

Egidijaus Radžiaus teatras įkurtas 1964 m. Tada Kultūros rūmų dramos rateliui vadovavo Bronislava Tautkutė. Tų pačių metų gegužės mėnesį žiūrovai buvo pakviesti į pirmąjį spektaklį  „Žmoguje pavasaris – meilė“. Po metų įvyko kita premjera – K. Sajos „Saulė ir stulpas“.

1969 m. į Kretingą atsikėlė gyventi teatro entuziastas Egidijus Radžius. Kolektyvui E. Radžius vadovavo iki savo mirties – 2000 m. Pirmasis jo režisuotas spektaklis – I. Evald „Baladė apie mergaitę ir milžiną“. Vėliau rampos šviesą išvydo O. Vaildo „Žvaigždžių berniukas“, A. Liobytės „Kuršiukas“, M. Sluckio „Svetimos aistros“, J. Mackonio „Ulijona“.

1974 m. Kretingos dramos kolektyvui suteiktas Liaudies teatro vardas. 1975 m. trupė tapo respublikos mėgėjų teatrų apžiūros laureate.

Per 30 metų Kretingos scenoje E. Radžius pastatė pusšimtį spektaklių: nuo Moljero „Šykštuolio“ iki K. Sajos ,,Surūdijęs vanduo“, V. Krėvės „Joninių sakmės“, V. Braziulevičiaus „Burtininkės“ D. Fletčerio „Kaip valdyti žmoną“.

1990 m. režisieriui Egidijui Radžiui už lietuviškos dramaturgijos vystymą buvo paskirta Boriso Dauguviečio premija.

2001 m. gegužės 1 d., praėjus metams po vadovo mirties, Kultūros rūmų dramos kolektyvui suteiktas Egidijaus Radžiaus vardas.

Nuo 2000 m. teatrui vadovauja Nerijus Gedminas. Kartu su juo dirba režisieriai Donatas Žilinskas ir Eglė Miškinytė.

Apie Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatrą

1905 m. Jurbarke buvo surengtas pirmasis lietuviškas spektaklis Keturakio „Amerika pirtyje“, kurį organizavo  kompozitorius St. Šimkus ir  vargonininkas J. Pocius. Spektaklį stebėjo, tada dar gimnazistas Konstantinas Glinskis, vėliau tapęs valstybės teatro režisieriumi. Iki 1910 m. Jurbarke lietuviškus vakarus organizavo J. Daulianskis, J. Byla, Z. Toliušis, A. Kundrotas, Jurbarko viršaičio Giedraičio sūnūs, knygyno savininko V. Žiliaus dukterys. Vėliau vaidinimus kūrė K. Ambrozaitis, A. Giedraitis, K. Glinskis. 1919 m., Vilnių okupavus lenkams, Jurbarke įsikūrė K. Glinskio vadovaujama Valstybės teatro studija. K. Glinskio paskatinta Jurbarko mėgėjų teatro trupei ėmė vadovauti O. Lukoševičiūtė, po jos – J. Stonys, J. Kriaučiūnas. 1954 m. Jurbarko kultūros namų dramos būreliui pradėjo vadovauti režisierius A. Pauliukaitis ir A. Švedas.

1959 m. kolektyvui buvo suteiktas Liaudies teatro vardas.

Nuo 1980 m. teatre spektaklius statė Klaipėdos fakulteto režisūros katedros studentai: P. Narbutas, E. Daugnora, R. Kulikauskas. 1984 m. į teatrą atvyko dirbti šios aukštosios mokyklos absolventė D. Budrytė – Samienė, kurios  diplominis darbas – A. Zudermano „Kelionė į Tilžę“ dalyvavo Mažosios Lietuvos tema rengiamuose festivaliuose ir šventėse: Olštyne, Mrongowo, Krutyn, (Lenkija), Travemiunde (Vokietija).

1995 m. minint režisieriaus K. Glinskio 110-asias metines, Jurbarko liaudies teatrui buvo suteiktas Konstantino Glinskio teatro vardas.

2013 m. Laukuvoje vykusioje XXV-ojoje Lietuvos Klojimo teatrų krivūlėje K. Glinskio teatras gavo prizą už trisdešimties metų lietuvių dramaturgijos vaidinimus, už vaidinimus partizanų žūties vietose, panemunių pilyse. Jurbarko K. Glisnkio teatras yra pastovus klojimo teatro krivūlių dalyvis.

Konstantino Glinskio teatrui, pagal Lietuvos liaudies kultūros centro meno kolektyvų sugrupavimą, įvertinant jų meninį lygį  suteikta I kategorija.

Šventės plakatas:

Pirmoje nuotraukoje – Konstantino Glinskio teatras, antroje – Egidijaus Radžiaus (teatrų archyvo nuotr.):