Rugsėjo 21 d. vakarą į Gargždų kino teatrą „Minija“ ėmė plūsti žmonės. Visi susirinko pamatyti ir išgirsti keturis mėnesius Atlanto vandenyne praleidusio ir irkline valtimi jį perplaukusio Aurimo Valujavičiaus.

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka nuolat stengiasi organizuoti renginius ir stebini gyventojus įvairiais susitikimais su žinomais žmonėmis.

Kilus idėjai pakviesti žymųjį keliautoją A. Valujavičių į Gargždus, būta abejonių, ar pasiseks.

„Aurimo Valujavičiaus kelionė per Atlanto vandenyną buvo istorinė, visi mes stebėjome, didžiavomės, džiaugėmės ir, kai jis grįžo, kilo didžiulis susidomėjimas. Mes, su bibliotekos kūrybine komanda, kuri organizuoja visus renginius, nusprendėme pabandyti jį pakviesti į Gargždus.

Matėm, kad jis be sustojimo visur eina, matėm, kad užimtas žmogus, bet nusprendėm pabandyti ir parašėm jam į oficialų elektroninį paštą laišką su kvietimu nuo bibliotekos atvykti pas mus“, – dalijosi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje laikinai einanti direktorės pareigas Aurelija Butkutė-Norkevičienė.

Vis dėlto, kaip teigė A. Butkutė-Norkevičienė, A. Valujavičius, nepraėjus nė valandai po laiško išsiuntimo, atrašė ir maloniai sutiko aplankyti Gargždus.

„Būna autorių, rašytojų, žymių žmonių, kuriuos labai sunku pakalbinti, prie jų sunku prieiti arba jie gana iš aukšto žiūri, kalba, o šitas žmogus nuo pat pradžių labai lengvai, paprastai bendravo“, – teigė ji.

Kadangi buvo tikėtasi didelio žmonių susidomėjimo, šiam susitikimui pasirinkta vietinio kino teatro erdvė, o renginį parėmė UAB „Statransa“.

Pilnutėlė salė žiūrovų ir pritraukiantis pasakojimas

A. Valujavičiui dar neįžengus į salę, visos kino teatro salės vietos jau buvo užpildytos – prireikė ir papildomų kėdžių. Tiesiai iš Palangos oro uosto į Gargždus atvykęs A. Valujavičius nieko nelaukęs pradėjo savo pasakojimą apie žymiąją kelionę per Atlanto vandenyną ir atskleidė, nuo ko viskas prasidėjo: „Kai 2020 metais plaukiau Dunojumi, man vienas sekėjas atsiuntė vaizdo įrašą, kaip žmonės irkluoja per vandenyną, ir paklausė, gal aš irgi norėčiau išbandyti tokią kelionę. Aš per penkias minutes atsakiau, kad taip – aš irgi noriu perplaukti Atlantą.“

Jis teigė, jog kelionė reikalavo daug žinių: „Atlantas buvo kito tipo, kategorijos kelionė ir visai kitokie iššūkiai laukė. Kiekviena kelionė duoda vis kažkokį bonusą, o ši man buvo dešimtoji, tad visos išvykos prieš tai buvo namų darbai, duodantys gerų pamokų.

Atlantui reikėjo tokių žinių, kokių aš niekad neturėjau: logistika, valties paruošimas, jūrinė navigacija.“

Platformoje „YouTube“ vaizdo turinį keliantis kūrėjas pasakojo apie vasarą, praleistą treniruojantis Kauno mariose, nuolatinį reikalų derinimą, vėlesnį nei planuotas startą bei būsimą dokumentinį filmą.

„Aš supratau, kad Atlante kiekvieną dieną turinio įkelti nepavyks, nes buvo ribotas interneto kiekis ir greitis bei norėjosi kelionę padaryti svarbesne, tai šitas projektas bus įamžintas dokumentiniame filme, kuris pasirodys sausio 17“, – pasakojo svečias.

Nors A. Valujavičius pripažino, kad jau kelionės viduryje suprato nepasieksiantis pasaulio rekordo, vis tik neslėpė, jog mielai būtų pasilikęs dar kiek ilgiau Atlanto vandenyne: „Kai pamačiau pirmąsias žemyno šviesas, man dar reikėjo apiplaukti salas, tai nuo pamatymo iki išlipimo dar apie savaitė praėjo. Ir buvo du jausmai – vienas toks wow, geras, aš gyvas, o kitas – vėl žmonės, vėl problemos, vėl skambučiai, tai sakau sau, kad dar būtų gerai mėnesį ar du pabūti vandenyne.“

Svečias teigė, jog sausumoje mes nuolat lekiame, turime reikalų, o vandenyne turi daug laiko pabūti su savo mintimis. „Čia buvo psichologinė kelionė. Fiziškai reikėjo 30-40 procentų pasiruošti, bet visa kita yra psichologija, turi su savimi susidraugauti“, – pasakojo A. Valujavičius.

Motyvuojantis pavyzdys

Pasibaigus susitikimui susirinkusieji neslėpė susižavėjimo šia asmenybe. „Visą kelionę per Atlantą sekėm, anksčiau irgi domėjomės jo kelionėmis. Tokie žmonės suteikia motyvacijos, skatina tobulėti“, – teigė į renginį atėjusi Agnė.

„Labai atidžiai nesekiau A. Valujavičiaus kelionių, tačiau pasižiūrėdavau vis internete apie tai, kaip jam sekasi irkluoti per Atlantą.

Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad Aurimas atvyksta į Gargždus, sakiau, kad reikia būtinai nueiti, o dabar, sėdėdamas ir klausydamas, galvoju, kaip būtų šaunu, jog tai išgirstų ir mano anūkas, kuriam dabar aštuoniolika. Jam, manau, tai būtų puiki gyvenimo pamoka“, – kalbėjo senjoras Juozas.

Anot A. Butkutės-Norkevičienės, tokie žmonės kaip A. Valujavičius skatina pilietiškumą: „Manau, kad svarbu domėtis ir sekti tokias asmenybes kaip Aurimas Valujavičius, nes tai – pilietiškumo pamoka.

Taip pat kaip ir per krepšinio ar kitos sporto rungties varžybas, meno konkursus, palaikydamas savo tautiečius tu pajauti vienybę ir patriotiškumą. Labai džiaugiuosi, jog į tokius renginius renkasi ir jaunimas, nes jie yra tie žmonės, kurie kurs mūsų šalį, puoselės ją toliau.“

„Faina, kad žmonės domisi, tai sukelia pačius geriausius pojūčius“, – teigė Aurimas, atsakydamas į klausimą, kaip jaučiasi matydamas tokį didžiulį susidomėjimą ir pilną salę žmonių. 

Pasibaigus renginiui, svečias maloniai atsakė į klausimus ir nusifotografavęs su visais norinčiais išskubėjo į savo gimtinę – Kauną.