„Meninė fotografija kaip gražūs prisiminimai tarsi įsipainiojo į mūsų tinklus“ – tokiais J. Gižo etnografinės sodybos vadovės Valentinos Žigienės ištartais žodžiais trumpai būtų galima apibūdinti penktadienį Drevernoje atidarytą fotografo a.a. Stasio Šeštausko nuotraukų parodą „Kuršių marios: prisiminimų laivai“.

Į parodos atidarymą-prisiminimų vakarą rinkosi fotožurnalistą pažinoję bičiuliai, artimieji, fotografijose įamžinti žmonės.

Vakarą pradėjęs VšĮ „Mano Gargždai“ direktorius Vytautas Kundrotas tvirtino, kad su S. Šeštausko nuotraukomis galima keliauti per kiekvieną kaimą – toks didelis yra jo archyvas.

Viena didžiausių S. Šeštausko aistrų buvo žvejyba.  Todėl paroda tradicinės kaimo šventės „Ant marių kraštelio“ išvakarėse pirmiausia atkeliavo į Dreverną.

Parodos dalyviai dalijosi prisiminimais apie S. Šeštauską, klausėsi Drevernos kultūros namų vokalinių ansamblių „Žvejytės“ ir „Drevernos pamariukės“ atliekamų dainų.

Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė džiaugėsi, kad be galo savo miestą ir jo apylinkes mylėjęs S. Šeštauskas nebuvo pamirštas.

„Reikia dėkoti ponui Vytautui, kad tokią idėją subrandino ir visus čia sukvietė. Stasys visada buvo be galo paprastas. Tas jo paprastumas – net sunkiai paaiškinamas. Kaip žmogus sugebėjo būti toks talentingas, tačiau toks paprastas? Dalyvaudamas bet kokiame renginyje jis tyliai, bet labai gražiai pagaudavo svarbiausius momentus. Stasys mokėjo pagauti žmonių akimirkas, veidus. Jo nuotraukos – žmogiškos ir kiekvienam suprantamos. Jis širdimi, matyt, pajausdavo, kas yra svarbu mums visiems ir ką mes per jo nuotraukas galime pamatyti“, – svarstė vicemerė.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė apgailestavo, kad šį kartą negalime pakalbinti pačio fotografijų autoriaus, paklausti, kodėl jis būtent taip įamžino matytus vaizdus.

Drevernos kultūros namų renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, taip pat pažinojusi S. Šeštauską, prisiminė, kad jis mažai kalbėdavo, tačiau vis blyksėdavo fotoaparatu.

„Kai nuvažiuodavau į Gargždus, visada žinojau, kad galiu pamatyti iš bet kur atbėgantį Stasį, apsiginklavusį technika. Taip ir būdavo. Džiaugiuosi, kad ne aš viena jį pažinojau kaip nepaprastai paprastą žmogų – kūrybingą, nuoširdų bei nepaprastai kompetentingą, daiktus, žmones ir kitus dalykus galintį matyti visiškai kitaip, nei matėme mes“, – kalbėjo V. Asnauskienė.

S. Šeštausko žmona Birutė prisiminė, kad jos vyrui didžiausia atgaiva būdavo ištrūkti į gamtą, klaidžioti po miškus, pievas, nuvykti prie marių, upės ar ežero.

„Jis mylėjo ir pažino net mažiausią gėlelę ar vabalėlį. Lyg vaikas džiaugėsi sugavęs žuvį, girdėjo tylą, kalbėjo su paukščiais ir medžiais. Taip smagu, kad jis visa tai dar ir nufotografavo“, – atviravo B. Šeštauskienė.

Paroda J. Gižo etnografinėje sodyboje veiks iki rugpjūčio 8 dienos.

Dėkojame visiems, padėjusiems suorganizuoti šią parodą: S. Šeštausko artimiesiems, Jono Gižo etnografinei sodybai (sodybos vadovei Valentinai Žigienei), Drevernos kultūros namams (renginių organizatorei Virginai Asnauskienei), Gargždų krašto muziejui (direktorei Sigitai Bučnytei), fotografui Virgilijui Skuodui; rėmėjams: Martynui Pociui, Viktorui Gilvonauskui, mėgėjiškos ir sportinės žūklės klubui „Pyla“, parduotuvei „Kotas“, restoranui „Lijo“, parduotuvei „Minimagas“, parduotuvei „Redstena“.

S. Šeštausko parodos atidarymo akimirkos – Margaritos Mizaraitės nuotraukų galerijoje: