Korespondenciniai šachmatai – tai žaidimas nematant varžovo, ėjimus jam perduodant per atstumą. Tai šachmatų sritis, atimanti begalę laiko, reikalaujanti ypatingos dėmesio koncentracijos, kabinetinės tylumos. Anksčiau tai buvo dar ir brangus malonumas, nes ėjimus reikėjo siųsti vokais, dalį turnyro sužaisti net registruotu paštu. Tačiau elektroninėms priemonėms skverbiantis į mūsų gyvenimą, pasikeitė ir žaidimo tvarka. Dabar viskas kompiuterizuota, žaidžiama per atskirą serverį, ėjimus varžovams siunčiant elektroniniu būdu.

Tiesa, atsiradus šachmatinėms programoms, dalis šachmatų  mėgėjų ėmė skeptiškai vertinti žaidimą susirašinėjant. Lyg tai stipresnis ir galingesnis yra tas, kuris turi tobulesnę programą. Tačiau taip nėra. Ir su programa reikia dirbti. Jai reikia formuoti užduotis, tikrinti begalę variantų. Tad nugalėtojais tampa tik labai kruopštūs ir kantrūs žaidėjai, žinoma, turintys šachmatų supratimą.

Korespondenciniai šachmatai populiarūs visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Po antrojo pasaulinio karo buvo įkurta LŠF sudėtyje veikianti neakivaizdinių šachmatų komisija. 1991 metais įkurta Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija LŠF sudėtyje. O nuo 1996 metų vasario 1 dienos LKŠF veikia kaip savarankiškas juridinis vienetas. Nuo pat įkūrimo jai vadovauja vilniškis Alfonsas Kupšys. Penki Lietuvos šachmatininkai turi ICCF tarptautinių didmeistrių vardus, 8 – tarptautinių vyresniųjų meistrų vardus. Jau daugiau kaip 50 metų vykdomos tiek komandinės, tiek asmeninės šios srities Lietuvos pirmenybės, dalyvaujama daugelyje tarptautinių turnyrų. Lietuvos šachmatininkai 1972 metais yra iškovoję  komandinę  Europos taurę, 6 šachmatininkai yra tapę asmeninių pirmenybių Europos čempionais (Anicetas Uogelė, Vladas Gefenas, Gediminas Rastenis, Valentinas Normantas, Ričardas Žitkus ir Alius Mikėnas), išeivijos atstovas Vytautas Palčiauskas 1984 metais yra tapęs dešimtuoju ICCF pasaulio čempionu.

Tarp Lietuvos neakivaizdininkų (taip vadinami šios srities šachmatininkai) yra ir keletas mūsų rajono šachmatininkų, įvairaus lygio varžybose žaidusių po 10-20  ir daugiau metų. Tai Vasilijus Čiornas, Steponas Jurgaitis, Zigmas Bitinas, Algis Misiūnas. Aukščiausias mūsiškių pasiekimas – 16-tųjų Lietuvos komandinių pirmenybių pirmoji vieta. Šiomis dienomis sukanka lygiai 10 metų, kai Gargždų „Mintis” tapo Lietuvos čempionais. Komandos sudėtyje tada buvo jau minėti A.Misiūnas, V.Čiornas, Z.Bitinas bei Alfonsas Petkevičius ir Tadas Misiūnas.

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio vyksta 31-osios Lietuvos korespondencinių šachmatų asmeninės pirmenybės. Tarp 15 dalyvių yra ir gargždiškis Algis Misiūnas. Šiai dienai varžybose iš 106 partijų yra pasibaigusios 44 (arba 41,5 proc.). Mūsų rajono atstovas septyniose partijose turi surinkęs 5 taškus ( 3 pergalės, 4 lygiosios) ir tvirtai stovi antroje turnyrinės lentelės vietoje. Likusios septynios Algio pozicijos yra gana sudėtingos, planuojama surinkti dar 4 - 4,5 taško. O tai garantuotų mažų mažiausiai prizinę vietą. Varžybų trukmė – pusantrų metų, tad, pasak Algio, dar daug kas gali keistis.

54 metų A.Misiūnas - labiausiai patyręs mūsų rajono šachmatininkas - neakivaizdininkas.  Žaisti susirašinėjant pradėjo dar tolimais 1979 metais. Tada dar tarnaudamas armijoje, iš Maskvos srities siuntinėjo laiškus į Lietuvą, taip ne tik trumpindamas tarnybą, bet ir jausdamas malonumą. Su pertraukomis šiai sričiai po to Algis paaukojo dar bemaž 30 metų. Iš viso neakivaizdiniais šachmatais jis jau yra sužaidęs arti 200 partijų. Jo tarptautinis reitingas – 2261, kas atitinka kandidato į sporto meistrus normą.

„Ieškant geriausių sprendimų, kartais pamiršti viską gyvenime. Valandų valandas gali sėdėti prie sudėtingos pozicijos, kartais net nebejaučiant laiko tėkmės. Svarbiausia yra pasiekti tikslą – išnagrinėti visus variantus ir rasti sprendimą, tą patį tikrų tikriausią” – sakė A.Misiūnas.

Teisus buvo tituluočiausias Lietuvos šachmatininkas – neakivaizdininkas šiauliškis Anicetas Uogelė, sakydamas: „Sunku, oi sunku žaisti varžybose susirašinėjant. Tai kažkas panašaus, kas gyventi kelis gyvenimus vienu metu… Būna, paspendi varžovui spąstus, ir lauki. O gal įklius?.. Įklius, būtinai dar įklius. Arba pačiam teks įkliūti. Tam šachmatai, tam gyvenimas, tam kova – jėgų ir žinių išbandymo šaltinis”.