Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda vykdyti krūties vėžio prevencinę programą. Pasak medikų, tai reikšmingas žingsnis, leisiantis moterims suteikti kompleksišką onkologinę pagalbą – nuo ankstyvos diagnostikos iki šiuolaikinio gydymo. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Lietuvoje kasmet ja suserga apie 1600 moterų, iš kurių maždaug ketvirtadaliui nustatoma išplitusi ligos stadija. Jei liga būtų diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, iki 95 proc. atvejų ją būtų galima išgydyti.
Lemia sėkmingesnį gydymą
KUL gydytojos radiologės Eglės Gvazdaitės teigimu, periodiškai atliekama profilaktinė mamograma yra svarbiausias tyrimas ankstyvoje krūties vėžio diagnostikoje, kuri lemia sėkmingesnį gydymą bei geresnę ligos prognozę.
Profilaktinė mamograma atliekama sveikoms moterims, kurios nejaučia jokių ligos simptomų. Taip siekiama krūties vėžį diagnozuoti anksčiau nei moteris gali pajusti pirmuosius ligos požymius.
„Siekiame aptikti pirmąją ar net ikivėžinę ligos stadiją. Jei liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje – net iki 95 procentų krūties vėžio atvejų galima išgydyti. Mamografijos tyrimas nėra skausmingas, ko nepagrįstai dažnai bijo moteris. Šį tyrimą Klaipėdos universiteto ligoninėje atliekame pažangios kartos skaitmeniniu mamografu, kuris, esant poreikiui, turi ir tomosintezės funkciją. Ji naudinga vertinant pakitimus tankioje krūtyje ir kartais leidžia išvengti kitų tyrimų”, – sakė specialistė.
Pasak E. Gvazdaitės, tyrimais nustatyta, jog profilaktinės patikros dėka mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėja iki 40 procentų.
Kam skirta ir kaip atliekama?
Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per dvejus metus turi būti atliekamas mamografinis tyrimas. Už programoje numatytas paslaugas moterims, apdraustosioms privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), mokėti nereikia.
Tyrimo metu krūtis dedama ant specialaus rentgeno aparato stalelio, 5-10 sekundėms prispaudžiama plastikine plokštele ir peršviečiama rentgeno spinduliais. Atliekamos kiekvienos krūties dviejų skirtingų projekcijų mamogramos.
„Suspaudimas yra labai svarbus, nes lemia kokybiškesnį vaizdą bei mažesnę apšvitą. Jo metu patiriamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai parinkus tyrimo laiką 7-12 mėnesinių ciklo dienomis. Mamografija yra saugus tyrimo metodas. Naudojant šiuolaikinius skaitmeninius mamografus, gaunamos spinduliuotės kiekis yra minimalus”, – paaiškino E. Gvazdaitė.
Kompleksiška onkologinė pagalba
Prevencinės programos metu įtarus piktybinį naviką, KUL medikai moteriai suteiks kompleksišką pagalbą. Paslaugos bus organizuojamos taikant „Žaliojo koridoriaus“ modelį. Pacientą atvejo vadybininkas pakvies detalesniam ištyrimui bei tarpininkaus siekiant laiku gauti reikalingų gydytojų specialistų konsultacijas.
„Ligoninėje turime visas reikalingas krūtų ištyrimo galimybes: ultragarsinę sistemą, atliekame krūtų magnetinio rezonanso tomografiją, taip pat biopsijas kontroliuojant tiek ultragarsu, tiek mamografu. Įstaigoje dirba daugiaprofilinė krūtų vėžį gydančių specialistų komanda. Pacienčių, kurioms įtariamas krūties vėžys, kelias išgijimo link sutrumpėja, nes Klaipėdos universiteto ligoninėje nuo šiol turime visas ankstyvos diagnostikos bei gydymo galimybes”, – džiaugėsi specialistė.
Klaipėdos universiteto ligoninėje taip pat atliekamos diagnostinės mamogramos moterims, kurios jaučia klinikinius simptomus, bet nepatenka į 50-69 metų amžiaus grupę.
Pagal krūties vėžio prevencinę programą registruotis mamogramai Klaipėdos universiteto ligoninėje galima per ipr.kul.lt sistemą arba telefonu (846) 410000. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
Tos pačios registracijos sąlygos galioja ir moterims, pagal amžiaus grupę nepatenkančioms į prevencinę programą.
