Apie sėkmingai ir ne taip sėkmingai įgyvendinamus Savivaldybės projektus ir apie tai, kaip tvarkomasi viešosiose erdvėse Gargžduose ir rajono teritorijoje, kalbamės su mero pavaduotoju Kęstučiu Cirtautu.

Rajono centre šiuo metu apie 16 tūkst. gyventojų, − tai beveik trečdalis visų rajono gyventojų. Kaip vertintumėte investicijų paskirstymą Gargždams  ir kitoms rajono gyvenvietėms?

Rajono centras toli gražu negauna trečdalio lėšų. Jei prisimintume pastarųjų metų investicijas, nemažai skirta Priekulei, Drevernai, atskiri objektai puikiai sutvarkyti ar tvarkomi ir kitose rajono vietose, − pavyzdžiui, šiuo metu galima pasidžiaugti Kretingalės kultūros centro ir stadiono renovacija − laiku ir kokybiškai atliekamais rangovo – UAB „Stakreta“ darbais, kuriuos planuojama užbaigti spalio mėnesį.

Kokius projektus, įgyvendinamus Gargžduose, ir galbūt su jais susijusias problemas galėtumėte paminėti?

Po pagrindinės Gargždų miesto Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos norisi, kad ir kitos gatvės atsinaujintų, kad pagal gyventojų poreikius atsirastų galimybės ne tik saugiai važinėti automobiliais, bet ir dviračiais.  Kartais ne viskas pavyksta iš karto. Pavyzdžiui, taip yra su Kvietinių gatvės tvarkymo darbais, − pagal jungtinės veikos sutartį Gargždų bendruomenė apsiėmė suprojektuoti Kvietinių gatvę, tačiau „įklimpo“ su elektrotechnine dalimi, − todėl tam reikėjo atskiro viešojo pirkimo, papildomų savivaldybės  lėšų.

Problemų kilo ir dėl neužbaigto pėsčiųjų tako, bankrutavus rangovui UAB „Sirkada“. Pėsčiųjų takas, kuris taip pat buvo numatytas pagal bendrą Transporto investicijų direkcijos ir Savivaldybės projektą,  yra nutiestas, tačiau dar reikia sutvarkyti dviračių taką – šiuo metu paskelbtas jau antras konkursas darbams, nes į pirmą nesulaukėme rangovų pasiūlymų.

Negalima pamiršti ir baseino (daugiafunkcio centro) idėjos, kurią iškėliau dar2003 m. Buvo tariamasi su privačiu investuotoju – UAB „Pamario namas“. Dar vėliau „neliko“ teisėtų galimybių, kad pavyktų įgyvendinti šį projektą. Praėjusioje Savivaldybės tarybos kadencijoje vadovams mažai rūpėjo, kad  šią idėją atgaivintume. Tačiau iš tiesų kitų rajonų kontekste atrodome keistai, neturėdami netgi baseino, kai puikiausius kompleksus turi Rietavo savivaldybė, Kretingos rajonas, šiuo metu statomas daugiafunkcis centras Šilalėje ir pan. Šiuo metu vargais negalais architektai baigia rengti Gargždų miesto (palei Dariaus ir Girėno g.),  teritorijos, kurioje būtų numatytas ir minėtas daugiafunkcinis centras, detalų planą.

Tačiau ne viskas priklauso nuo investicijų, bet ir nuo gyventojų įsitraukimo siūlant idėjas, kartu sprendžiant problemas, tvarkant erdves ir kitus bendrus reikalus. Kaip vertintumėte šiuo požiūriu Gargždus?

Galima būtų išvardyti daug teigiamų dalykų, geros iniciatyvos ir jų rezultatai yra visiems matomi, tačiau yra ir neigiamų pusių. 2010−2012 metais patvirtinti Gargždų daugiabučių namų kvartalų detalieji planai. Dabar kiekvienas daugiabutis gali registruoti savo sklypą ir jame tvarkytis, − ne tik gėles sodinti, bet ir įsirengti mašinų stovėjimo, vaikų žaidimų aikšteles ir pan. Tačiau iniciatyvos kol kas nematyti, − galbūt gyventojus baugina žemės mokestis. Kitais metais Savivaldybė planuoja imtis iniciatyvos registruoti sklypus bent jau prie tų daugiabučių, kuriuose yra Savivaldybės nuosavybė – socialiniai būstai.

Žiemą reikės spręsti, kaip valyti sniegą – gyventojų bendrijos gali pačios tuo užsiimti arba pavesti butų ūkiui. Kiekvienas turi jaustis savo teritorijos ir savo miesto ar gyvenvietės šeimininkas.

O ką galima būtų pasakyti apie kitas gyvenvietes? Kaip vertinami Savivaldybės nuveikti darbai ir kokių naujų pasiūlymų sulaukiame iš gyventojų, kad idėjos būtų tęsiamos?

Manau, kad Priekulės sporto salės ir Turgaus aikštės sutvarkymas labai išjudino bendruomenę, dabar čia vyksta įvairūs renginiai. Daug problemų buvo dėl Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos renovacijos. Pagaliau turime teismo nutartį, kurioje konstatuojama, kad Savivaldybės administracija buvo teisi, tvirtindama, jog rangovas dirbo blogai, reikalavo broką taisyti. Prarasta ES paramos pusė milijono litų ir dabar tenka spręsti, kaip išieškoti šias lėšas.

Savivaldybė palaiko Drevernos bendruomenės iniciatyvą, tad ir deda pastangų atgaivinti senąjį žvejų kaimą. Prieplauką šauniai papuošė skulptūros iš ŽRVVG lėšų. Viešosios įstaigos „Žiemys“, kurios steigėjais ir dalininkais esame ir mes, iniciatyva veikia vaikų ir suaugusiųjų buriavimo mokykla. Ko reikia dar, kad iš tiesų Dreverna atgytų? Mūsų nuomone, apžvalgos bokštas būtų labai tinkamas dalykas prieplaukoje, − jis ne tik sudomintų turistus, bet ir būtų naudingas vykstant buriavimo varžyboms. Tam pritaria ir Drevernos gyventojai, ir žvejai, − jų manymu, dar per mažai žmonių aplanko Dreverną, kad vertėtų įrengti vietines rūkyklas, prekiauti žuvimi. Dabar visa sugauta žuvis yra perparduodama ir Drevernoje vietinės žuvies prekyba beveik nevyksta.

Todėl manyčiau, kad bendromis pastangomis turime sukurti Dreverną tokią, kurioje būtų vientisa erdvė skleistis vietos gyventojų ir smulkaus verslo, amatininkų idėjoms, kad jos realiai įgyvendinamos bei būtų užtikrinti turistų, vandens sporto mėgėjų poreikiai.    

Kalbant apie rajono rekreacines zonas, viena iš jų – tarp Gargždų ir Dovilų, visai šalia Gargždų pramonės kvartalo. Ar greitai turėsime čia patrauklią ir sutvarkytą poilsio zoną?

Nuo2012 m. veikia darbo grupė dėl karjerų vystymo galimybių ir pagrindinių krypčių. Dar2009 m. parengta galimybių studija, šiuo metu kuriama strategija, formuojami sklypai, vyksta derybos su privačiu sektoriumi, ieškoma finansavimo galimybių. Numatyta pirkti techninio projekto parengimą Gargždų karjerų susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros vystymui. Poilsio zonos plėtrą šalia rajono centro laikome svarbia sritimi, − Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Dobrovolskienės pagrindinė funkcija – ją kuruoti, koordinuoti.

Jau daugelį metų laukiama poslinkių ir rajono pajūryje – Karklėje. 2012 m. balandį patvirtintas detalusis planas, kuriame numatytas uostelis, paplūdimiai, inžinerinė infrastruktūra. Kada galime laukti, kad mūsų pajūris atrodys labiau civilizuotai?

Pagal šį detalųjį planą jau yra suformuoti keli sklypai uosteliui ir kitiems objektams, 1 (uostelio) jau įregistruotas Registrų centre. Kol prasidės darbai, dar kiek užtruks, nes reikia atlikti žemės matavimus.

Noriu palinkėti visai rajono bendruomenei ir atskirų seniūnijų gyventojams siūlyti idėjas ir kartu su Savivaldybe apgalvoti ir priimti geriausius sprendimus, kad mūsų aplinka būtų darni, kad visi savo gyvenamoje vietoje atrastume savo pašaukimą, mėgstamą veiklą ir prisidėtume prie bendros gerovės kūrimo!