Atšilus orams tiek privačiuose, tiek ir įmonių sklypuose prasideda lauko darbai: įrenginėjamos tvoros, kasama žemė, klojami pamatai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena, kad atliekant kasimo darbus reikia būti atidiems ir prieš imantis veiksmų kreiptis į bendrovės specialistus. Jie padės išvengti ne tik elektros kabelių ar dujotiekio pažeidimų, dėl kurių sutrinka tiekimas, bet ir apsaugos nuo nuostolių, kurie gali siekti net iki keliolikos tūkst. eurų.

ESO duomenimis, vien nuo šių metų pradžios iki balandžio mėnesio pabaigos fiksuoti 44 kabelių pažeidimai, dėl kurių elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas daugiau nei 16 tūkst. klientų. Labiausiai išsiskiria Vilniaus regionas, kuriame užfiksuota 15 tinklo pažeidimų bei Šiaulių regionas, kuriame buvo užfiksuoti 5 kabelių pažeidimai. Dėl pastarųjų, elektros energijos tiekimas sutriko daugiau nei 500 klientų.

Kaune elektros energijos tiekimas nutrauktas pažeidus 11 kabelių, taip pat atliekant kasimo darbus net 12 kartų pažeistas dujotiekis. Pavyzdžiui, Kauno mieste vykdant medžių sodinimo darbus buvo pažeistas dujų tiekimo vamzdis, dėl ko daugiau nei 4 valandas dujų neturėjo 89 privatūs klientai. Atliekant šiuos darbus nebuvo įsitikinta dėl šalia esančių inžinerinių tinklų ir nebuvo gautas ESO leidimas, dėl ko kilo daug nepatogumų gyventojams.

„Lietuvoje patiesta maždaug 55 tūkst. kilometrų dujų vamzdžių ir elektros kabelių, kurie išsiraizgę ne tik gatvėse, bet ir privačiuose sklypuose bei miškingose vietose. Kasimo darbams viršijant leistiną – 30 centimetrų siekiančią ribą – būtina įsitikinti, ar toje vietoje nėra paklotų ir ESO eksploatuojamų inžinerinių komunikacijų. Tai galima pamatyti sklypo plane ar užsukus į internetinį puslapį geoportal.lt“, – apie pirmuosius žingsnius prieš planuojant žemės kasimo darbus pasakoja ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Ji taip pat priduria, kad jeigu planuojami kasimo darbai patenka į ESO inžinerinių tinklų apsaugos zoną, reikia gauti ESO sutikimą tokių darbų vykdymui. Šis procesas nesudėtingas – reikia ESO internetiniame puslapyje užpildyti prašymo formą. Bendrovei taip pat reikės pateikti techninį darbų projektą arba vykdymo planą. ESO leidimą vykdyti kasimo darbus dažniausiai išduoda per kelias darbo dienas”, – apie paprastą procedūrą pasakoja R. Juodkienė.

Gavus leidimą bei užregistravus ESO atstovo atvykimą internetinėje formoje arba telefono numeriu +37069761852, atvažiavęs ESO specialistas patikslina bei tiksliai parodo, kur yra nutiesti požeminiai tinklai, jog kasimo darbus būtų galima vykdyti saugiai ir nepažeidžiant tinklo.

Tiek leidimo išdavimas, tiek ESO specialisto iškvietimas – nemokamos paslaugos.

Pažeidimų skaičius mažėja

Nors elektros kabelių bei dujotiekio pažeidimų kasant žemę vis dar pasitaiko kasmet, ESO duomenimis, jų mažėja. Pavyzdžiui, 2021-aisiais jų buvo užfiksuota virš 600, o jau 2022 metais – maždaug 500 pažeidimų. Trys ketvirtadaliai jų buvo padaryti negavus ESO sutikimo.

Šiemet pažeidimų taip pat užfiksuota mažiau nei pernai – per pirmuosius keturis metų mėnesius užfiksuoti 44 kabelių pažeidimai, kai 2023-iais tuo pačiu laikotarpiu – net 66 kabelių pažeidimai. Mažėja ir dujotiekio pažeidimai: šiemet jie buvo pažeisti 25 kartus, kai tuo tarpu praėjusiais metais, per tą patį laikotarpį, dujų vamzdynas buvo pažeistas 29 kartus. Šioms tendencijoms įtakos greičiausiai turi aktyvesnis savivaldybių įsitraukimas, didėjančios baudos už padarytus nusižengimus bei augantis gyventojų sąmoningumas.

„ESO linijas pažeidęs asmuo turi atlyginti nuostolius, kurie gali sudaryti apie 6 tūkst. eurų elektros kabeliui ir iki 7 tūkst. eurų dujotiekiui. Negana to, asmeniui taip pat reikia kompensuoti nuostolius, kurie įvyksta dėl įtampos šuolių sugedus elektros prietaisams. Informaciją apie pažeidimą ESO taip pat perduoda Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, kuri atlikusi tyrimą gali skirti nuobaudas fiziniams asmenims iki 600 eurų, o juridiniams – iki 2 200 eurų“, – teigia R. Juodkienė.

„Konsultacija nieko nekainuoja, bet gali apsaugoti ir nuo nepatogumų, ir nuo nuostolių. Žinoma, reikia vadovautis ir protingumo kriterijais: pavyzdžiui, sodinant augalus savo sode, nebūtina kaskart gauti ESO leidimą“, – aiškina R. Juodkienė.