Birželio 1 d. Šiaulių Arenoje kovoti dėl Lietuvos greitųjų šachmatų geriausiųjų iš visos Lietuvos susirinko rekordinis skaičius dalyvių, net 334. Visose amžiaus grupėse – nuo aštuonmečių (2016 metų gimimo ir jaunesnių) iki aštuoniolikamečių (2006–2007 m. gim.) – tiek vaikų, tiek jaunučių–jaunių kategorijose virė aršios kovos. Buvo atskiros vaikinų ir merginų įskaitos. Tarp dalyvių buvo ir gausi Klaipėdos rajono BĮ Sporto centro delegacija – 30 pačių pajėgiausiųjų, kurių apie trečioji dalis buvo laikomi kaip realūs pretendentai kovoti dėl prizinių vietų.

Realiai įvertinus dalyvių lygį, mūsų gausiai delegacijai didžiausias pasiekimas galėjo būti 3–4 medaliai – programa maksimum, bent vienas medalis – programa minimum. Sakykime, planą įvykdėme. Abi sesės Zonytės lipo ant nugalėtojų pakylos to pačio laiptelio. Abi sidabro medalių laimėtojos! Bet apie viską nuo pradžių, išsamiai.

Pačių mažiausiųjų grupėje (BM08) turėjome du dalyvius – Adelę Zonytę ir Viljamą Šatkų. Iš viso kovoti čia susirinko 44 dar tik pirmuosius žingsnius į šachmatų pasaulį darantys vaikai. Ko gero ir ašarų tenai buvo išlieta daugiausiai. Nes ne visi dar sugeba lengvai pralaimėti. Mūsiškiai ašarų čia tikrai neliejo, nes abu tvirtai kovėsi dėl aukštų pozicijų. Jeigu Adelė jau starte buvo vertinama kaip potenciali pretendentė į aukščiausias vietas, tai Viljamui tokių užduočių niekas nekėlė. Jis dar tik šiandien švenčia savo septintąjį gimtadienį, vadinasi, jam kovoti reikėjo su metais–pusantrų vyresniais... Prieš paskutinį turą net keturios mergaitės turėjo po vienodai taškų ir paskutiniame sprendė medalių likimą. Jau visi baigė kovas, liko tik Adelė kovoje su pajėgiu berniuku iš Vilniaus. Ji pakliuvusi į mato tinklą, bet turi valdovę viršaus. Staiga, netikėta atomazga, ir – pergalė. Atverčiama galutinė lentelė, ir ... iki aukso medalio pritrūksta tiktai geresnio antro papildomo rodiklio. Ką gi, šalia vos prieš du mėnesius iškovoto klasikinių šachmatų aukso Adelė prideda greitųjų šachmatų sidabrą! Jeigu Adelė Zonytė, surinkusi 6 taškus iš 9 galimų, bendroje rikiuotėje su berniukais buvo 8-toje vietoje, tai Viljamas Šatkus – 21-oje vietoje (4,5 taško). Kaip čempionatų debiutantui ir vienam iš jauniausių visų dalyvių tai net per gerai. Varžybų metu buvo momentas, kada atbėgęs į pačių mažiausiųjų zoną, rikiuotės gale ieškau Viljamo, o … jo tenai nesimato. Galvoju, kažkas negerai. Pasirodo, jis sėdi … netoli lyderių. Čia tai bent… Štai toks smagus prisiminimas. Reikia pažymėti, Viljamas Šatkus tik šių metų kovo mėnesį pas mokytoją Daivą Dieninę pradėjo lankyti užsiėmimus, per tą laiką pasivijo treniruočių draugus, dalį jų aplenkė ir išsikovojo palankumą dalyvauti čempionate.

Net 90 dalyvių susirinko į BM10 grupę. Septyni mūsiškiai (abiejų trenerių – Zigmo ir Daivos) stojo į žūtbūtinę kovą su Lietuvos pajėgiausiais. Žinoma, visos viltys buvo, kad Oskarui Kušlikiui pavyks išsiveržti į lyderių grupę ir tenai nuožmioje kovoje išsilaikyti. Kaip ne kaip – Oskaras metais jaunesnis, o toje amžiaus grupėje, analogiškai BM08, labai jaučiasi. Viltys pasiteisino. Oskaras viso čempionato metu kovėsi pirmame dešimtuke, kartais išlįsdamas į pirmas pozicijas, po to vėl nukrisdamas. Galutinėje įskaitoje su 6,5 taško iš 9 galimų jis – septintas tiek visame turnyre, tiek tarp berniukų. Nors ne medalinė, bet aukšta pozicija – Oskarą lenkė tik vyresni berniukai. O ką kiti mūsiškiai šioje grupėje? Tik epizodais prie lyderių priartėti pavykdavo Dominykui Kondrotui bei Norbertui Šatkui. Dominykas stabiliai balansavo ties antro dešimtuko riba, buvo net įlindęs į pirmąjį dešimtuką, bet finiše pralaimėjo dvi partijas ir baigė varžybas 31-oje pozicijoje (5 taškai). Panašiai ir Norbertas, po 6 turų turėjo 4 taškus, buvo tarp lyderių, bet finišas panašus į Dominyko, tik pustaškis iš 3, ir galutinė 43-čioji vieta (4,5 taško). Stabiliai lentelės viduryje laikėsi Gabrielius Martinkus. Taip jis ir finišavo su 4,5 taško, 50-toje pozicijoje. O štai Laurynui Petrikauskui, Jokūbui Ačui ir Arui Slavinskui dėl aukštesnių pozicijų dar reikės pakovoti. Noro pas visus yra pakankamai, bet trūksta dar žaidybinės patirties. Šįkart jų galutinės pozicijos tokios: 74 vieta – Laurynas (3 taškai), 80 vieta – Jokūbas (3 taškai), 81 vieta – Aras (2,5 taško).

Ir BM12 grupėje turėjome savo lyderius. Čia tarp 73 dalyvių mūsų Vėjas Čepauskas buvo laikomas dešimtuko lygio žaidėju, antrojo dešimtuko – Antanas Čechavičius. Kiti – kiek žemiau. Vėjas su Antanu savo pozicijas apgynė. Galutinėje rikiuotėje jie atitinkamai 9-toje ir 17-toje pozicijose. Tarp B12 Vėjas Čepauskas 7-toje vietoje (6,5 taško iš 9 galimų), Antanas Čechavičius 13-toje vietoje (5,5 taško). Savo medalių mūsiškiai čia dar turės palaukti, nes pirmame dešimtuke yra susirinkusi pajėgių šachmatininkų grupelė iš didžiųjų Lietuvos šachmatų centrų. O norint juos „pramušti“, reikia nemažai padirbėti… Šioje amžiaus grupėje dar turėjome Edgarą Triušį (4,5 taško, 40 vieta), Domantą Taučių (4 taškai, 47 vieta), Noją Valaikaitę (3,5 taško, 58 vieta, 15-ta vieta tarp M12).

Vidurinėje amžiaus grupėje (BM14) turėjome didelių vilčių tiek tarp vaikinų, tiek tarp merginų. Mat, mūsų delegacijai čia atstovavo Dominykas Kušlikis, Auksė Zonytė, Šarūnas Juknius, Matas Valaika, Nojus Semenauskas. Tarp šios grupės 52 dalyvių visi paminėti mūsiškiai tilpo net į geriausiųjų dvidešimtuką. Tik Aleksandras Baranauskas čia buvo niekam nežinomas, tarsi „tamsusis arkliukas“. Tai mes Aleksandrui didelių užduočių ir nekėlėme, tik …. „kuo daugiau atsispirti nuo dugno“ ir kaupti turnyrinę patirtį. Apžvelgiant rezultatus, sakykime, kad mūsiškiai beveik pateisino lūkesčius. Auksė Zonytė šalia savo jau turimų septynių Lietuvos pirmenybių medalių pridėjo aštuntąjį, arba dešimtąjį šeimos medalį. Vadinasi, abi sesės, viena paskui kitą, lipo ant to pačio apdovanojimų laiptelio – sidabrinio. Dar prieš varžybų startą Auksės pozicijos buvo miglotos, susirinko visas Lietuvos M14 šachmatininkių elitas. Ir visos po metus–pusantrų vyresnės už Auksę. Bet M14 jau ne M08 ar M10, čia visų lygiai jau būna panašūs. Tai kova buvo nuožmi iki paskutinės partijos, Auksė užduotis su kaupu įvykdė, liko tiktai laukti... Visos baigė, liko viena partija, kurioje kovojo vilnietė Ūla Rudzinskaitė. Jei ji nelaimi, mes pirmoje vietoje, viskas susiskaičiuota. Stovime, stikliniais veidais stebime, lyg viskas krypsta mūsų nenaudai. Tikrai taip, panašiai kaip ir Adelei, paskutinę akimirką sėkmė Auksei atsuko nugarą. Nepaisant to, antroji vieta starte būnant penktu reitingu – puikus pasiekimas... ir mes tuo džiaugiamės!

Nuo pirmųjų partijų žaidimas Dominykui Kušlikiui lyg ir ėjosi. Tačiau dvi neplanuotos lygiosios niekaip neleido jam pakilti iki pirmosios lentos ir susitikti su šios grupės absoliučiu lyderiu Pijumi Grybkausku. O taip norėjosi vienąkart išsiaiškinti. Taip ir balansavo mūsų pirmos meistriškumo grupės „antroji raketė“ ant turnyro penketuko ribos, kol galop pralaimėjo. O tada galutinai palūžo, pralaimėdamas dar dukart. Galop, po 6 turų turėjęs 5 taškus, Dominykas atsidūrė 15-toje vietoje. Atvirkščiai varžybų eiga klostėsi pas Šarūną Juknių. Jis blankiai startavo (2 iš 4), tačiau gerai finišavo (4 iš 5). Bet vidutinis turnyrinis koeficientas ir galutinė puiki 8-toji vieta. Matas Valaika su 5 taškais buvo 17-toje vietoje, Nojus Semenauskas su 4,5 taško – 25-toje vietoje. O apie paskutinį šios grupės narį Aleksandrą Baranauską dar reikia atskirai parašyti. Jis tik paskutiniu momentu pakliuvo į čempionatą, atsisakius dalyvauti Tadui Petruškevičiui, o taip pat – paskatintas, kaip vienas aktyviausių paskutinio pusmečio ugdytinių. Mat, nelabai atitiko BM14 grupės lygio kriterijus. Bet taip manėme tik mes, o ne Aleksandras. Jis, kaip lygus su lygiais, kovojo viso čempionato metu, surinko 4,5 taško, įsivykdė reitingo reikalavimus (nusimato pradinis Rtg. 1476) ir galutinėje rikiuotėje buvo 30-toje vietoje, nors starte buvo prie pat apačios. Puikus pasirodymas, ką čia daugiau pridursi.

Bemaž visi mūsų auksinės kartos vaikinai (Domas Andrijauskas, Paulius Rusteika, Arvydas Žiūra, Danielius Antužis) susirinko į BM16 grupės kovas. Kartu su jais kovoti atvyko ir Vytautė Paliulytė (M16) bei lyderių pamaina – Dovydas Prelgauskas, Skirmantas Barbšys, Justas Petruškevičius. Ką galima čia pasakyti? Mūsų „auksiniai“ lūkesčius iš dalies kaip ir pateisino. Jie į varžybas atvyko kaip 8–15 pozicijų dalyviai, tai didžioji dalis panašiai ir išsirikiavo, tik sumaišyta tvarka: Arvydas Žiūra – 5,5 taško (11 vieta, tarp B16 – 8 vieta), Paulius Rusteika – 5,5 taško (12 vieta, tarp B16 – 9 vieta), Domas Andrijauskas – 5 taškai (15 vieta, tarp B16 – 12 vieta), Danielius Antužis – 4 taškai (28 vieta). Ryškiausiai matomas buvo Arvydas Žiūra, kuris net du kartus buvo atkilęs iki pirmųjų stalų, o prieš 8 turą net pretendavo į medalius. Bet ... pritrūko šiek tiek finiše. Paulius gal būtų per kelias pozicijas pakilęs aukštyn, bet ... tos penkios lygiosios, kai kurios tokios virpančios. Žodžiu, trūko aštrumo ir pergalių siekio. Domas startavo gerai (3 iš 4), bet pastrigo žaidimas baltosiomis figūromis (visos trys partijos finiše pralaimėtos žaidžiant baltaisiais, o čia nelabai gerai). Kiek žemiau savo galimybių pasirodė Danielius Antužis. Jį net aplenkė Skirmantas Barbšys iš antros mūsų meistriškumo grupės. Skirmantas, panašiai kaip ir A. Baranauskas, starte buvo reitingų apačioje (antras nuo galo). Bet finiše jis surinko 4,5 taško ir atsidūrė net 24-toje pozicijoje (per 22 vietas nuo apačios). Negana to, S. Barbšys iš visų mūsiškių labiausiai pakėlė savo Rtg., net 76 taškais. Savo geresnės vietos šioje grupėje dar teks paieškoti Dovydui Prelgauskui (3,5 taško, 34 vieta) ir Justui Petrusevičiui (3,5 taško, 36 vieta). O štai, Vytautė Paliulytė pasirodė pagal galimybes (3 taškai, 39 vieta bendroje rikiuotėje, tarp M16 – 10 vieta).

BM18 grupėje prieš startą skaičiavome Dovydo Spevak galimybes lipti ant podiumo. Bet jau po pirmos partijos Dovydas priėjo ir aiškiai pasakė, kad ... kažkaip kreivai lenta žiūrisi. Iškart supratau, medalių šįkart nebus. Nes šioje amžiaus grupėje medaliai „tik dantimis yra išgraužiami“, išliejant daug prakaito ir energijos. Beliko tiktai sužaisti garbingai, nenuriedant giliai apačion. Taip ir kovojo Dovydas visose partijose, poroje iš jų ištraukdamas pergales, poroje pralaimėdamas endšpilius. Galutinė vieta vienuolikta (5 taškai iš 9 galimų). Nors po finišo iš mūsų absoliutaus lyderio išgirdau gerą žinią – dabar „Žaibe“ tai nepasigailėsiu nė vieno. Kad taip gali būti, visiškai realu – „Žaibe“ mūsiškis visada geriau jaučiasi... Po pirmųjų dviejų turų Jogailė Paliulytė turėjo 2 taškus ir atsidūrė pirmose pozicijose. Toks ankstyvas išsišokimas mūsų merginai daug kainavo, teko net 3 ratus žaisti su pajėgiausiais vaikinais, po to dar pora – su vidutiniokais, kol galų gale mūsiškė sugrįžo prie lygiaverčių varžovų. Bet ... tuoj ir čempionatas pasibaigė. Galutinė 27 vieta tarp 29 dalyvių (3 taškai).

Tokia tai kukli apžvalga. Pilna emocinių epitetų, bet pavaizduota realiai. Viena aišku, mes buvome stiprūs, buvome matomi, buvome vertinami. Vadinasi, viskas gerai – šachmatai Gargžduose gyvuoja, jie mėgstami, jie kaskart pritraukia vis naujų ir naujų veidų. Taip ir norėtųsi palinkėti, kad jie pas mus amžinai būtų.

Tradicinė padėka tėveliams, kurie visą laiką buvo aplink, padėjo spręsti problemas. Sunkus toks formatas, bet ką padarysi. Laimi tie, kurie viską atlaiko...