Besibaigiant liepos mėnesiui padaugėjo pranešimų, kad šuliniuose senka vanduo. Ar taip būna kiekvieną liepą? Atsakyti galime palyginę daugiamečius gruntinio vandens lygio matavimo duomenis. Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje postų, įrengtų visoje Lietuvoje, iš kurių duomenys operatyviai perduodami telemetrine sistema.

Gruntinio vandens lygis po pavasarinio pakilimo šių metų kovo-balandžio mėnesiais, liepą didžiojoje šalies dalyje gerokai nuseko. Daugiau nei pusėje stebėjimo gręžinių gruntinio vandens lygis slūgsojo nuo 5 iki 50 cm giliau nei vidutinis daugiametis liepos mėnesio lygis. Tik Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje (Biržai, Panevėžys, Dotnuva, Ukmergė) vandens lygis buvo nuo 11 iki 36 cm aukščiau nei vidutinis daugiametis. Didžiausias gruntinio vandens nuosekis stebėtas vakariniame ir rytiniame Lietuvos pakraščiuose – Vėžaičių ir Dūkšto postuose.

Pagal daugiametes lygių kreives galima prognozuoti, kad gruntinio vandens nuosekis dar tęsis ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Jei kritulių šiuo laikotarpiu bus mažiau nei standartinė klimato norma, gruntinio vandens lygis atskiruose rajonuose gali pasiekti žemiausią lygį per paskutinį dešimtmetį. Koks bus gruntinio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso ne tik nuo meteorologinių, bet ir nuo geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molinguose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis metų bėgyje pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Tuo tarpu giliau (>7 m) slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus, o patys pokyčiai pasireiškia kelis mėnesius pavėlavę.

Gruntinio vandens slūgsojimo gylis (cm) šių metų liepos mėn. palyginus su vidutiniu daugiamečiu (LGT)