Niekas nepaneigs, kad vartojimo santykiai jau senokai persikėlė į internetą. Mes ieškome prekių, skaitome informaciją, ją lyginame, sudarome sutartį, atliekame mokėjimą internete. Vis dėlto tik 35 proc. vartotojų pasitiki internetine prekyba1. Likusieji galbūt yra turėję neigiamų patirčių arba nedrįsta, baiminasi pirkti internete. 

Vasario 11-ąją minima Tarptautinė saugesnio interneto diena. Vartotojui saugesnis internetas reiškia saugesnę prieigą prie pardavėjo, saugesnį prekių pirkimą, saugesnį mokėjimą bei patikimesnes savo teisių garantijas, kad būtų galima pasinaudoti galimybe pakeisti ar grąžinti prekę.  

Įvairios institucijos ir organizacijos rūpinasi, kad internetas būtų saugesnis, tačiau jo platybėse pavojų ir apgaulių rizika išlieka didelė. Net ir griežčiausios taisyklės bei jų laikymosi kontrolė sunkiai pažabos tolimiausiame krašte veikiantį nesąžiningą pardavėją. Todėl vartotojas internete visada turi išlikti atidus ir racionaliai vertinti kiekvieną pasiūlymą bei savo atliekamą veiksmą. 

Jeigu saugesni jaučiamės eidami apsipirkti į fizinę parduotuvę, į tuos pačius dalykus turėtume atkreipti dėmesį ir pirkdami internete. 

„Juk neiname apsipirkti į pastatą be adreso, be iškabos su parduotuvės pavadinimu ir neskubame pirkti, jei pardavėjas nesuteikia informacijos, neatsako į klausimus. Internetinėje parduotuvėje turėtume elgtis panašiai ir dar atidžiau vertinti kiekvieną pasiūlymą“, – pastebi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė. 

Net jei esminė informacija internetinėje parduotuvėje yra pateikta, reikėtų atkreipti dėmesį į naudojamą kalbą – ar nėra klaidų, neaiškių žodžių. Nenuoseklus ir nerišlus tekstas dažnai būna sugeneruotas automatinio vertimo įrankiais, o tai vartotojui turėtų sukelti įtarimų dėl pardavėjo patikimumo.  

Įtariai vertinkite ir pernelyg mažą kainą. Jeigu prekė parduodama su didele nuolaida ar kaina yra neįprastai maža, tikėtina, kad perkate klastotę arba pardavėjas nėra patikimas. VVTAT praktikoje yra ne vienas panašus nagrinėto ginčo atvejis, kai vartotojas įsigijo žoliapjovę už keliasdešimt eurų, o gavo tik plastmasinį, į žaislinę žoliapjovę panašų gaminį.  

Taigi, internetas bus saugesnis tada, kai patys būsime atidesni ir atsakingesni.