Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai ragina neprarasti budrumo ir atidumo – sukčiavimo atvejų daugėja, sukčiai naudoja vis įmantresnes sukčiavimo schemas ir būdus, o žmonės praranda dideles sumas pinigų.

Bene didžiausias sumas praranda asmenys, susigundę pasiūlymais greitai praturtėti investuojant. Pasak policijos pareigūnų, dažnai žmonės susigundo internete ar socialiniuose tinkluose pamatytomis reklamomis, paspaudžia jose esančias arba atsiųstas nuorodas, su jais dažniausiai susisiekia vadybininkais ar konsultantais prisistatantys asmenys, kurie dažniausiai kalba rusų kalba. Kad ir nedidelę sumą pradžioje investavę žmonės toliau gundomi atsiunčiant fiktyvius „grafikus“, kuriuose jų investicijos „žaibiškai auga“, prašoma į neva investicines sąskaitas pervesti vis didesnes sumas, po kurio laiko jos užblokuojamos, o žmonės patiria tūkstantinių nuostolių.

Policijos pareigūnai rekomenduoja, prieš pradedant bet kokius veiksmus, pirmiausia pasitikrinti „Lietuvos banko“ svetainėje ar sudominusi investavimo platforma yra legali – t. y. ar turi Lietuvos banko išduotą licenciją. Pasiskaityti atsiliepimų – gal jau yra nukentėjusių ir apie tai skelbiančių žmonių.

Kitas pastaruoju metu gana dažnai naudojamas apgaulės būdas, kai su įvairius daiktus internetu parduoti norinčiais žmonėmis susisiekia neva juos pirkti norintis asmuo, pardavėjui atsiunčia nuorodą neva kurjeriui užsakyti arba pardavėjas įtikinamas prisijungti prie tam tikrų paskyrų bei suvesti banko duomenis – neva kad gautų pinigus už parduodamas prekes. Šiuo atveju pareigūnai pataria visada, prieš suvedant Smart ID kodus, skaityti, kokia operacija bus patvirtinta. Atkreipti dėmesį būtina ir į tai, kad, norint gauti pinigus, patvirtinti operacijos Smart ID 2 kodu nereikia, kaip ir atskleisti mokėjimo kortelės duomenų – tam reikalingas tik banko sąskaitos numeris.

Taip pat itin atidiems reikėtų būti jungiantis prie įvairių interneto svetainių, ypač „Sodros“, VMI, „Registrų centro“ ir esveikata.lt. Į Klaipėdos apskrities VPK jau kreipėsi kelios dešimtys nukentėjusių asmenų, kurie, jungdamiesi prie minėtų svetainių per internetinę paieškos sistemą, greičiausiai pasirinko ne oficialią, o fiktyvią svetainę, ir, suvedę SMART ID duomenis pastebėjo, kad iš banko sąskaitų dingo įvairios sumos pinigų.

Patariama visą pageidaujamos svetainės adresą suvesti patiems, nesinaudojant paieškos sistema, atkreipti dėmesį į adresą – ar nėra taškų, brūkšnelių, raidžių ar kitokių simbolių, kurių oficialios svetainės adrese nėra. Naudotis patariama tik tomis svetainėmis, prie kurių adreso yra žyma „https“ – ši žyma rodo, kad svetainė yra labiau apsaugota, nei žymima „http“. Patikrinti svetainės funkcionalumą – jei kurių nors meniu esančių skyrelių nepavyksta atidaryti, vertėtų sunerimti ir dar kartą atidžiai patikrinti ar tikrai atsidarėte oficialią svetainę.

Dar vienas pastaruoju metu populiarus sukčiavimo būdas yra, kai paskambina nepažįstami asmenys, prisistato įvairių telekomunikacijos įmonių atstovais, vėliau į pokalbį įsijungia neva banko ir policijos darbuotojai, aiškina, kad neva baigiasi paslaugų sutarties galiojimas ir reikia ją pratęsti. Žmones sukčiai įtikina atskleisti asmeninius, el. bankininkystės duomenis, pervesti turimus pinigus į neva „saugias“ sąskaitas ir/arba atvykusiam nepažįstamam asmeniui atiduoti banko kortelę. Dažniausiai tokiais atvejais kalbama yra rusų kalba.

Nusikaltimus el. erdvėje tiriančios Klaipėdos apskrities VPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko funkcijas atliekantis Zigmas Turskis sako, kad apsisaugoti nuo sukčių nėra paprasta – jie įgudę psichologiškai paveikti nukentėjusįjį, todėl žmonėms labai svarbu bet kokioje situacijoje nepasiduoti emocijoms ir mąstyti kritiškai.

„Svarbu įsidėmėti, kad nei policininkai, nei VMI, kitų valstybinių įstaigų ar bankų atstovai nekalba rusiškai – Lietuvoje su klientais bendraujama tik valstybine kalba. Taip pat neatlieka jokių pinigų patikrinimų namuose, neskambina piliečiams, prašydami pervesti pinigų už kokias nors paslaugas ar atskleisti prisijungimo prie el. bankininkystės kodų. Sulaukę įtartino skambučio, ypač jei kalbama rusiškai – tiesiog nutraukite pokalbį ir padėkite ragelį. Nespauskite jokių atsiųstų nuorodų neįsitikinę, kad tai saugu. Nepasiduokite emocijoms ir neatlikinėkite jokių veiksmų, ypač kai reikalaujama atskleisti asmeninius ir el. bankininkystės duomenis.“ – pataria Klaipėdos apskrities VPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko funkcijas atliekantis Zigmas Turskis.

Jei nukentėjote nuo sukčių, ar įtariate ketinimus sukčiauti – praneškite policijai per www.epolicija.lt, arba telefonu 112.

Būkite budrūs, perspėkite draugus ir artimuosius!