Penktadienį Savivaldybėje įvyko pasitarimas dėl higienos normų įgyvendinimo rajono švietimo įstaigose.

Jame dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius, jo pavaduotoja Ligita Liutikienė, skyrių vedėjai, švietimo įstaigų vadovai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus atstovai.

Nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja 2011-08-10 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-773 patvirtintos Higienos normos „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“  49 punktas: „Mokyklų sanitarinių įrenginių skaičius turi būti ne mažesnis kaip: 1 unitazas dvidešimčiai mergaičių ir 1 praustuvas trisdešimčiai mergaičių; 1 unitazas, 1 pisuaras ir 1 praustuvas trisdešimčiai berniukų; jei mokykloje įrengti dušai, 1 dušo ragelis penkiems mokiniams persirengimo kambaryje prie sporto salės.“

Pasitarime dalyvavusi Aušra Syminienė, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja, pasiūlė švietimo įstaigų steigėjui – Savivaldybei – peržiūrėti ir apskaičiuoti, ar visos rajono mokyklos atitinka šiuos reikalavimus.

„Jeigu sanitarinių įrenginių skaičius per mažas, reikėtų numatyti lėšų Savivaldybės biudžete ir suplanuoti darbus“, – sakė A. Syminienė.

Didžioji dauguma ugdymo įstaigų ne tik Klaipėdos rajone, bet ir visoje Lietuvoje, buvo statytos sovietmečiu, kai galiojo visai kitos higienos normos. Keitėsi epochos, teisės aktai, kontrolės reikalavimai.

„Per 2007–2013 m. ES paramos laikotarpį Klaipėdos rajone renovuota išties daug švietimo įstaigų, ženkliai pagerėjo sąlygos mokytis. Tačiau Savivaldybės biudžete nėra tiek daug pinigų, kad būtų galima viską sutvarkyti iš karto. Lėšos pirmiausia skiriamos būtiniausiems darbams. Žinoma, šią normą turėsime įgyvendinti, tačiau viskas planuojama ir neišsprendžiama per vieną dieną“, – kalbėjo Č. Banevičius.

Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius pasiūlė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl higienos normų kai kurių punktų išaiškinimo, nes kai kurie reikalavimai esą prasilenkia su logika, yra nekonkretūs: „Pavyzdžiui, higienos normos nustato, kad ikimokyklinėse įstaigose šildymo prietaisų ir įrenginių aštrios briaunos turi būti apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Vienam gali atrodyti, kad radiatoriaus briauna aštri , o kitas tvirtins priešingai, – kurio bus teisybė?“

Jis priminė anksčiau galiojusį, tačiau vėliau panaikintą reikalavimą, kad žolės aukštis  bendrojo ugdymo mokyklų teritorijose vasarą turėjo būti ne didesnis kaip 10 cm.

„Vadinasi, jeigu pamatavus žolė būtų buvusi 11 cm aukščio, įstaigos vadovas galėjo būti  baudžiamas“, – ironizavo A. Petravičius.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė sakė, kad Savivaldybei galbūt reikėtų kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Vyriausybę dėl bendrinės problemos sprendimo.

„Teisės aktas turi būti logiškas, gyvenimiškas. Visada galime inicijuoti kreipimąsi, teikti siūlymus. Praktiškai matome, kad sudėtinga tam tikrus dalykus įgyvendinti greitai – reikia laiko, kad galėtume palaipsniui susitvarkyti. Terminai turi būti protingai numatyti, atsižvelgiant į realią situaciją“, – sakė L. Liutikienė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja A. Syminienė pabrėžė, kad visi turime būti suinteresuoti vaikų sveikata ir saugumu. Taip pat ji pasiūlė kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą ir užsakyti švietimo įstaigų higienos normų atitikties įstatymams analizę.