Praėjusią savaitę susiklosčius nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo užfiksuota padidėjusi smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Klaipėdos rytinėje ir centrinėje miesto dalyse aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo padidėjęs ir vakar.

Tokia situacija susidaro įsivyravus ramiems, ūkanotiems be lietaus ir vėjo orams. Dažniau tai pastebima šaltuoju metų laiku, kai prie įprastinių taršos šaltinių – transporto, pramonės ir energetikos įmonių keliamos taršos prisideda katilinių ir individualių namų šildymo įrenginių išmetami teršalai.

Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, kiek giliai jos pateks, priklauso nuo kietųjų dalelių dydžio. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos, o smulkiosios dalelės (10 mikrometrų arba mažesnio skersmens) per kvėpavimo sistemą patenka į gilesnius kvėpavimo takus (bronchus, alveoles) ir ten nusėda, tokiu būdu sukeldamos grėsmę žmogaus sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui.

Smarkiai padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, gali kilti ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis pablogėja sveikata (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai). Be to, kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Verta sekti oro kokybės tyrimais užsiimančių institucijų informaciją. Visos Lietuvos mastu nemažai informacijos teikiama internetiniu adresu www.stoteles.gamta.lt. Čia galima pamatyti tiek kietųjų dalelių KD10 koncentraciją ore, tiek kitų teršalų susikaupimo lygius. Daugiausia tokių stotelių įrengta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau bent po vieną stotelę turi kiekvienas šalies regionas.

Kad išvengtų kenksmingo kietųjų dalelių poveikio, žmonės patys turėtų labiau saugoti save:

•   Stengtis kuo mažiau būti lauke, kai oro tarša yra didelė.

•   Patalpas vėdinti langus uždengus drėgnu audiniu.

•   Užsiimti veikla, kuriai reikia mažiau pastangų, pvz., vietoj bėgiojimo, rinktis pasivaikščiojimą, kadangi kvėpuojant per burną atsiranda didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius.

•   Ypač rekomenduotina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke.

•   Padidėjus oro taršai mokyklų bei ikimokyklinių įstaigų dienotvarkė turi būti koreguojama, atsisakant aktyvios veiklos lauke.