Nuo 1988 metų gruodžio 1 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė kovos su AIDS diena. Siekiant padidinti visuomenės informuotumą apie ŽIV/AIDS, Lietuvoje ši diena pradėta minėti nuo 1991-ųjų metų.

AIDS dienos minėjimas kiekvienais metais turi šūkį. Pastaraisiais metais AIDS dienos šūkis sutampa su 2011-2015 m. Jungtinių tautų ŽIV/AIDS strategijoje nurodyta vizija „Siekime nulio: nulio naujų ŽIV atvejų, nulio diskriminacijos, nulio mirčių nuo AIDS“.

ŽIV yra žmogaus imunodeficito virusas, kuris patekęs į žmogaus organizmą, pamažu sunaikina jo imuninę sistemą, apsaugančią žmogų nuo infekcijų.

ŽIV plinta:

• lytiniu keliu: ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs;

• per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują bei darant tatuiruotes;

• iš motinos vaikui: ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.

ŽIV neplinta kosint, čiaudint, per prakaitą, ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą bei per vabzdžių įkandimus.

Pirmieji ŽIV užsikrėtimo požymiai atsiranda po 1-6 savaičių po užsikrėtimo. ŽIV pasireiškia simptomais, panašiais į gripą – bendru silpnumu, galvos bei gerklės skausmais, viduriavimu. Taip pat ŽIV užsikrėtusiam asmeniui padidėja limfmazgiai, atsiranda odos bėrimai, opelės burnoje. Vėliau šie simptomai išnyksta ir po 5-7 metų atsiranda ilgas nepaaiškinamas karščiavimas, viduriavimas, svorio netekimas, prakaitavimas, bendras silpnumas, padidėja limfmazgiai. Žmogaus organizmas tampa imlus įvairiems ligų sukėlėjams ir žmogus suserga plaučių uždegimu ar meningitu, tam tikros rūšies vėžiu, tuberkulioze ir kitomis ligomis. Taip pasireiškia vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija – AIDS. Tai – lėtai progresuojanti liga, kuri, nepaisant gydymo, galinčio šiuo metu tik pailginti gyvenimą nuo kelių iki keliolikos metų, baigiasi mirtimi.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje nuo 1988 m. iki 2014 m. spalio mėn. buvo užregistruoti 2332 ŽIV atvejai, iš jų Klaipėdos apskrityje – 592 ŽIV atvejai (25,4 proc. visų atvejų), Klaipėdos mieste – 523 ŽIV atvejai (22,4 proc. visų atvejų).

Per 2014 m. I-III ketvirtį Klaipėdos apskrityje buvo diagnozuoti 29 nauji ŽIV infekcijos atvejai, t.y. 50 proc. daugiau nei 2013 m. per tą patį laikotarpį. Daugiausia naujų ŽIV atvejų (19) buvo diagnozuota Klaipėdos miesto gyventojams.

Klaipėdos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausiai ŽIV užsikrečia vyrai, kurie sudaro 76 proc. visų Klaipėdos apskrityje užregistruotų ŽIV atvejų. Tačiau pastaruoju metu ŽIV vis dažniau diagnozuojamas moterims. Per 2014 m. I-III ketvirtį iš visų Klaipėdos apskrityje naujai diagnozuotų ŽIV atvejų net 59 proc. buvo diagnozuota moterims.

Dauguma užsikrėtusiųjų ŽIV yra jauno, darbingo (20-39 metų) amžiaus asmenys. Jie sudaro apie 70 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV.

Pagrindinis ŽIV užsikrėtimo būdas Klaipėdos apskrityje – nesaugus intraveninių narkotikų vartojimas (66 proc.), t.y. nešvarios (nesterilios) adatos, švirkštai, kuriais buvo švirkščiami intraveniniai narkotikai. Užsikrėtimas lytiniu keliu sudaro 20,3 proc. nuo visų Klaipėdos apskrityje išaiškintų ŽIV atvejų, ir kiekvienais metais šis procentas vis didėja. Per 2014 m. I-III ketvirtį net 62 proc. asmenų, kuriems buvo diagnozuotas ŽIV, nurodė, kad užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, 67 proc. jų kaip tariamą užsikrėtimo šaltinį nurodė sutuoktinį/sutuoktinę ar sugyventinį/sugyventinę.

2007 m. ir 2013 m. Klaipėdos mieste buvo nustatyta po 1 naujagimių ŽIV infekcijos atvejį, kuomet ŽIV užsikrėtusi motina perdavė šią infekciją savo vaikui.

Kadangi AIDS yra nepagydoma liga, labai svarbu yra:

• saugus lytinis elgesys (prezervatyvų naudojimas viso lytinio akto metu);

• vienkartinių švirkštų ir adatų naudojimas vartojant intraveninius narkotikus;

• viruso dauginimąsi slopinančių vaistų vartojimas siekiant ŽIV infekuotai nėščiajai apsaugoti kūdikį nėštumo metu, gimdymas atliekant cezario pjūvio operaciją ir atsisakymas žindyti kūdikį;

• kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV;

• apsaugos priemonių naudojimas kontaktuojant su krauju bei jo produktais;

• patikimas instrumentų (pvz., adatų, švirkštų) sterilizavimas.

Pasauline kovos su AIDS diena norima priminti pasauliui, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo ŽIV infekcijos ir mirties nuo AIDS tikrindamiesi kraują, naudodamiesi apsaugos priemonėmis lytinių santykių metu ir nuolat primindami savo artimiesiems apie AIDS grėsmę.