Gargždų mėgėjų sporto klubui „Gargždų Taškas" 2014 metų sezonas ypač sėkmingas. 10 metų šiemet švenčianti komanda jubiliejaus proga pasidovanojo pačią geriausią dovaną – pergalių džiaugsmą.

     „Taškiečiai" pelnė net 3 titulus. Lietuvos sporto draugijos organizuojamoje „Žalgiriadoje" komanda įrodė esanti stipriausia. „Taško" futbolininkai taip pat pasidabino LFF III lygos Klaipėdos regiono nugalėtojų medaliais bei į viršų kėlė LFF III lygos Klaipėdos regiono taurę. Šiek tiek sėkmės komandai pritrūko salės futbolo turnyruose. Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybėse užimta antra vieta, Klaipėdos miesto salės futbolo taurės varžybose komanda taip pat liko antra. Abiejuose finaluose pralaimėta po baudinių serijų.

     Vienas pagrindinių komandos sėkmės kalvių – nuo pat įsikūrimo jai vadovaujantis gargždiškis Matas Bieliauskas. Apie pomėgius, „Taško" istoriją bei ateities planus portalas mano-gargzdai.lt ir kalbėjosi su Matu.

     Kada susidomėjai sportu?
     Turbūt pirmoje klasėje. Į futbolo treniruotes pakvietė legendinis futbolo treneris M.Terentjevas. Deja, treniruotes tekdavo dažnai praleisti, gyvenau už miesto, tad atvykti būdavo sunku.
     Patiko ne tik futbolas, užsiiminėdavau kultūrizmu-fitnesu, žaisdavau krepšinį, šiek tiek teko lankyti ir lengvąją atletiką. Sportas – didžioji dalis mano laisvalaikio. Jei nesportuoju, tai stebiu varžybas stadione, žiūriu jų įrašus. Jeigu to nedaryčiau, negyvenčiau.

     Kaip „gimė" sporto klubas „Taškas"?
     Komanda suburta prieš 10 metų, norint dalyvauti rajono pirmenybėse. Tai buvo komanda iš draugų, klasiokų. Nebuvom stiprūs. Vis pralaimėdavom, tačiau stiprėjom stiprėjom. 2006 metais laimėjome pirmus medalius. Komanda pavadinta „Tašku" dėl tuometinio pirmojo rėmėjo. Pavadinimas prigijo ir liko iki šiol. Pats „Taške" žaidžiau nuo komandos įsikūrimo. Tačiau jau trejus metus negaliu aktyviai sportuoti dėl sveikatos problemų, tad labiau perėjau prie vadovavimo bei komandos treniravimo.

2006 metais „Taškas-Aibė" – Klaipėdos raj. salės futbolo III vietos laimėtojai. Komandos archyvo nuotr.

     Su kokiais sunkumais, iššūkiais tenka susidurti vadovaujant komandai?
     Visada sunkiausia pati pradžia – rasti pinigų, surinkti, nuteikti, atrasti bendrą kalbą – suvienyti vardan vieno tikslo. Anksčiau komandą vadindavau „suaugusiųjų vaikų darželiu": reikėdavo labai pasistengti visus surinkti, susitarti, kad atvyktų, nepraleistų varžybų ir panašiai. Norint rezultato, reikia pastangų ir pasiaukojimo. Bet dabar šios problemos – daugiau ar mažiau jau praeityje. Komandoje įvestos baudos už varžybų praleidimą ar kitus pažeidimus.

     Kaip motyvuoji, nuteiki pergalėms?
     Šiemet mūsų motyvacinis arkliukas buvo 10 metų jubiliejus. Sakiau komandai, jog turime progą pasidovanoti pačią geriausią dovaną. Žinoma, visi žaidėjai yra sporto entuziastai, mylintys futbolą ir mėgstantys aktyviai leisti laiką. Nė vienas iš to negauname jokios finansinės naudos. Mums tiesiog patinka tai, ką darome.

     Kaip manai, koks Jūsų komandos pranašumas?
     Mūsų komandoje žaidžia daug kartų: jauniausiam žaidėjui aštuoniolika, vyriausiam – 35-eri metai. Mano užduotis buvo suvienyti visus, padaryti vieningą kaip kumštis komandą. Pagrindinis pranašumas tas, kad turėjome labai konkurencingą sudėtį, niekas nenorėjo sėdėti ant suoliuko, visų akys degė noru žaisti ir laimėti. Antra, į varžybas rinkomės disciplinuotai, išvengėme skaudžių traumų.
     Turime tikrai gerų žaidėjų. Giedrius Ratkus – vienas komandos lyderių tiek futbole, tiek krepšinyje. Jis visada randa laiko atvykti į varžybas, ne veltui buvo pripažintas naudingiausiu šių metų čempionato žaidėju. Itin mus sustiprino antrajame pirmenybių rate prie komandos prisijungęs daug matęs ir patyręs futbolininkas Tomas Tamošauskas. „Turėsite į ką lygiuotis", – tada sakiau komandos nariams.
     Taip pat norėčiau paminėti Edviną Bračkų – mūsų gynybos ramstį, Mindaugą Jonelį – komandos kapitoną, patyrusį „vilką". Prie pergalių prisidėjo ir greitieji žaidėjai Vilius Norvilas ir Robertas Malakauskas. Taip pat kiti senbuviai – Andrius Kukšta, Artūras Montrimas, Imantas Šakys. Itin pritapo ir šiemet įsijungę jauni, užsispyrę žaidėjai – Mindaugas Šiaulytis, Artūras Lenkšas, Žygimantas Stirbys. Sėkmingai rungtyniavo ir komandos vartininkai Robertas Uosis bei Martynas Draukšas.

     Kokie komandos ateities planai?
     Norisi į aukštesnę – II lygą. Pagrindinis stabdis – finansavimo klausimas. Aukštesnėje lygoje yra didesni startiniai mokesčiai, tolimesnės išvykos. Visa tai reikalauja didesnio biudžeto. Jeigu dabar dažnai būdavo, kad į varžybas nuvažiuodavome savo transportu, nesamdydavome autobuso, vykstant į tolimesnius miestus, to gali nebepavykti padaryti.
     Didžiąją dalį biudžeto „suvalgo" mokestis už stadiono nuomą. Galbūt po šio sezono pavyks susitarti, kad bent už aikštę nebereikės mokėti – labiau parems Savivaldybė, visgi komandoje yra 99 procentai gargždiškių.
    Žinoma, džiugu, kad padeda verslininkai – jau trejus metus aktyviai mus palaiko „Gargždų pramogos", neatsisako padėti „Gargždų aibė" ir „Lobusas". Po šio sezono atsirado ir dar keletas įmonių, kurios pažadėjo savo paramą.
    Žinau, kad turime žengti į priekį. Apie planus klausinėja ir komandos nariai. Kai kuriuos futbolininkus jau vilioja Telšių, Kretingos, Plungės, Palangos, Šilutės komandos. Reikia apsispręsti, priimti sprendimus.

     O tavo asmeniniai siekiai?
     Žinoma, norėčiau savo gyvenimą sieti vien tik su sportu. Nors esu baigęs Jūreivystės aukštąją mokyklą, tačiau jūra nesusižavėjau. Supratau, kad laive man per mažai erdvės, darbas nemėgstamas. Šiuo metu dirbu prekybos sferoje. Tačiau neatmetu galimybės dirbti sporto srityje, profesionalioje komandoje ar panašiai. Turiu trenerio licenciją, tad taip pat neatsisakau galimybės dirbti ir su vaikais.

Komandos laimėjimai:

Komandos pergalių akimirkos – komandos archyvo nuotraukose: