Ne paslaptis, kad ne visiems pasiseka rasti ir dirbti širdžiai mielą darbą. Tačiau Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Dianai Pipirienei pasisekė – pareigūnė tvirtina apie šią profesiją svajojusi nuo pat vaikystės. Abejonių dėl to nekyla, nes, kada besutiksi D. Pipirienę, jos veidą puošia šypsena.

Jaučiasi „savo rogėse“

D. Pipirienė prisipažino, kad visada svajojo būti policininkė, tačiau buvo laikas, kai svajonės siekti trukdė sveikata. Kurį laiką ji mokykloje dirbo socialine pedagoge. Neilgai trukus, pavyko pasiekti savo tikslą. Moteris policijoje dirba jau 10 metų. D. Pipirienė yra nepilnamečių reikalų inspektorė, todėl pedagoginis išsilavinimas jos darbe yra didžiulis privalumas.

Paklausta, kokios savybės būtinos norint būti geru policininku, D. Pipirienė teigė, jog ypač svarbi – kantrybė.

„Tenka bendrauti su visokiais žmonėmis. Reikia išlikti nešališkam. Nors kartais tai prieštarauja tavo įsitikinimams, turi dirbti taip, kaip parašyta įstatyme“, – kalbėjo pareigūnė.

D. Pipirienės paklausus, kas jos darbe teikia daugiausiai džiaugsmo, ilgai ieškoti atsakymo jai nereikėjo.

„Man darbas yra šventė. Patinka į jį eiti. Kartais kiti klausia, ar nenoriu keisti tarnybos, siekti aukštesnio laipsnio, nes dabartinėje srityje esu pasiekusi aukščiausią. Tačiau aš niekur nenoriu eiti. Man patinka tai, ką darau. Kol kas jaučiuosi savo rogėse“, – atviravo D. Pipirienė, ne kartą už nepriekaištingą tarnybą ir nuopelnus įvertinta padėkomis, medaliais.

Geriausias poilsis – šokiai

D. Pipirienė teigė, kad buvo laikas, kai ir namuose nepavykdavo iš galvos išmesti sprendžiamų kitų žmonių problemų.

„Vėliau išmoksti atsiriboti. Bet būna, kad apie sudėtingesnes situacijas ir naktį galvoji. Tačiau yra kolegų, su kuriais galima pasitarti. Paskui ir vėl viskas būna gerai“, – šypsojosi D. Pipirienė.

Kaip teigė pareigūnė, jos darbe rutina negresia. Pasitaiko, kad suplanuotus darbus keičia skubūs ir neplanuoti.

D. Pipirienė tvirtino, kad atsipūsti po darbų geriausiai padeda jos didžiausias hobis ir poilsis – šokiai. 30 metų ji yra šokių ir dainų ansamblio „Minija“ narė.

Iš namų dažniau bėga mergaitės

Vyresni žmonės mėgsta sakyti, kad jų laikais vaikai ar jaunimas buvo kitokie. Ar iš tiesų? D. Pipirienė su šiuo teiginiu nesutinka.

„Kai aš mokiausi, policininko mokykloje nepamatydavai. Tačiau dabar daugiau bendraujame, šviečiame. Šiuolaikiniai vaikai laisvėja, bet negali sakyti, kad anksčiau jie buvo geresni. Gal mergaitės yra kiek aktyvesnės... Be to, anksčiau žmonės, jei, pavyzdžiui, ir kildavo muštynės ar panašiai, neskubėdavo kreiptis į pareigūnus. Dabar visi žino savo teises ir nebebijo kreiptis į policiją“, – mąstė D. Pipirienė.

Ji tvirtino, kad dažniausi nepilnamečių prasižengimai Klaipėdos rajone – vagystės ir muštynės, taip pat – alkoholio vartojimas. Iš namų ar globos įstaigų rajone gerokai dažniau už berniukus bėga mergaitės, ypač šiais metais.

„Ir ant stogų tenka laipioti ieškoti. Visko būna, bet reikia surasti“, – teigė nepilnamečių reikalų inspektorė.

Ji pasakojo, kad tėvai kartais patys prašo pasikalbėti su problematišku vaiku, jį pagąsdinti. Kartais tai duoda naudos, kitąsyk – ne.

„Jei mes nebegalime padėti, kreipiamės į Savivaldybėje esančią Vaiko gerovės komisiją, tada ruošiami dokumentai nepilnamečio išvežimui į socializacijos centrą. Siekiama užbėgti už akių tam, kad vaikas nepakliūtų į kalėjimą. Vėlgi, kai kuriems šie centrai padeda susivokti, o kiti grįžtą ir toliau maištauja. Dažniausiai atsitokėja mergaitės, kad toks gyvenimo būdas – nieko gero“, – kalbėjo D. Pipirienė.

Moteris policininkė – nebestebina

Šiandien žiniasklaidoje dažnai prabylama apie menkus policijos pareigūnų atlyginimus, pasitaiko garbės nedarančių kolegų poelgių. Pasiteiravus, ar policininko profesija nėra praradusi populiarumo, D. Pipirienė teigė, kad jai ši specialybė yra brangi.

„Aš negaliu atsakyti už visus policininkus. Svarbu, jog aš turiu dirbti taip, kad man, kaip policininkei, nebūtų gėda. Kalbant apie policininko profesiją, taip pat yra ir visokių gydytojų, kitų specialistų. Nėra visi idealūs. Viskas priklauso nuo to, kaip tu brangini savo profesiją. Gali rinktis“, – svarstė pareigūnė.

Anksčiau moterį policijoje retai pamatydavai. Dabar ir tai nebestebina.

„Niekada nesakiau, kad aš moteris ir negaliu daryti kažkokių darbų. Jei reikia, auniesi „kerzinius“ batus, mauniesi kelnes ir eini dirbti“, – šypsojosi D. Pipirienė.

Tačiau viskas nėra labai paprasta – ir merginoms reikia turėti ištvermės, geras fizines savybes. Nes kiekvienais metais vyksta pareigūnų fizinio pasirengimo patikrinimas, būtina atitikti nustatytus normatyvus. Be to, darbe visokių situacijų pasitaiko.

„Pavyzdžiui, iš socializacijos centro buvo pabėgęs nepilnametis. Žinojome, kad jis yra gerai pasportavęs, tai jo ieškoti važiavome daug žmonių“, – juokėsi D. Pipirienė.