Rasti profesionalų darbuotoją šiandien tikrai sudėtinga. Viena iš opiausių iki šiol egzistavusių darbo rinkos problemų – darbdavių keliami itin aukšti reikalavimai būsimiems darbuotojams ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Vis tik pastaraisiais metais verslininkų požiūris į darbuotojus po truputį keičiasi.

     Nuotolinių video mokymų organizatorius VšĮ „Gyvenimo universitetas LT" atliko Lietuvos verslo atstovų apklausą. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti verslininkų požiūrį į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą tradiciniu bei nuotoliniu būdu. Tyrime dalyvavo 118 Lietuvos verslo atstovų. Apklaustos gamybos, paslaugų, mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonės.

     Tyrimo rezultatai parodė, kad verslininkai yra linkę apmokyti darbuotojus, o tik paskui reikalauti rezultatų. Jei darbuotojas nepasiekia gerų rezultatų, net 91 proc. įmonių vadovų yra linkę investuoti į jo mokymus, o ne jį atleisti.

     „Dar prieš dvylika metų lietuviško kapitalo įmonės praktiškai visiškai neinvestuodavo į mokymus, nes tai buvo laikoma pinigų švaistymu. Netgi tokia frazė, „netrukdykit mums dirbti ir neskambinkit su savo pasiūlymais", buvo gana dažna. Užsienio kapitalo įmonės labai seniai suprato, kad mokymai kelia darbuotojų motyvaciją, kompetencijas, įgūdžius. Dabar situacija yra labai pasikeitusi į gerąją pusę" – teigia lektorius, įmonės „Ad hominem" direktorius ir bendrasavininkis Donaldas Duškinas.

Praktika – darbo vietoje
     Tik 19 proc. vadovų mano, kad išoriniuose mokymuose darbuotojai įgauna praktinių žinių. Likusi dalis apklaustųjų teigia, kad tokius mokymus labiau linkę naudoti kaip teorinių žinių šaltinį bei motyvavimo priemonę darbuotojams. „Anksčiau įmonių, siunčiančių darbuotojus į mokymus motyvacija buvo gana žema, į tai buvo žiūrima kaip į pramogą, o dabar motyvacija padidėjusi. Nes žmonės supranta, kad žinių ir įgūdžių, kuriuos gaus mokymuose, prireiks jau kitą dieną" – sako Donaldas Duškinas.

     VšĮ „Gyvenimo universitetas" direktoriaus Augučio Kučinsko teigimu, Lietuvos įmonės jau įsitikino, kad efektyviausiai įgūdžiai yra lavinami mokantis darbo vietoje, kai mokymuose gautas teorines žinias darbuotojai taiko savo kasdienėje veikloje praktiškai. Todėl didžioji dalis vadovų darbuotojus į mokymus leidžia dėl teorinių žinių. Tuo tarpu darbuotojai tokius mokymus priima kaip paskatinimą, tad tai veikia ir kaip motyvacinė priemonė.

Vadovai mokosi daugiau nei darbuotojai
     Tyrimas parodė, kad vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai mokymams skiria apie 20 proc. daugiau laiko nei kiti darbuotojai. 52 proc. darbuotojų mokymuose praleidžia iki 4 dienų per metus, tuo tarpu net 60 proc. vadovų mokymams skiria daugiau nei 5 dienas per metus. Net kas ketvirtas vadovas mokymams skiria daugiau nei 10 dienų per metus.

     Kol kas Lietuvoje retai taikoma praktika, kai darbuotojams leidžiama patiems pasirinkti mokymus. Tik 14 proc. vadovų teigia, kad jų darbuotojai mokymus pasirenka patys. 49 proc. atvejų mokymus darbuotojams parenka įmonės ar skyriaus vadovas. Maždaug trečdalyje įmonių (34 proc.) naudojama praktika, kai mokymus išsirenka darbuotojas, tačiau galutinį sprendimą priima vadovas.

Darbuotojų kompetencijų kėlimo naujovė – nuotoliniai mokymai
     Nors daugelis verslininkų yra linkę investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, didžioji dalis jų iki šiol rinkosi tradicinius seminarus, kada mokytis yra vykstama nustatytu laiku į paskirtą vietą. Tačiau, nors 69 proc. vadovų teigia, kad dar nėra išbandę nuotolinių mokymų, net pusė apklaustųjų nuotoliniais mokymais planuoja pasinaudoti ateityje, dar 36 proc. svarstytų tokius mokymų pasiūlymus. Ir tik 16 proc. įmonių teigia neketinančios ateityje naudotis nuotoliniais mokymais.

     Apklaustųjų nuomone, aktualiausios nuotolinių mokymų temos yra pardavimai ir klientų aptarnavimas. Apie 63 proc. vadovų mano, kad šie mokymai duotų daugiausiai naudos besimokančiajam. Beveik tiek pat vadovų mano, kad nuotolinė mokymosi forma būtų tinkama ir patiems vadovams aktualiomis temomis. Tuo tarpu, anot vadovų, toks formatas mažiausiai tinka užsienio kalbų mokymams.

     „Akivaizdu, kad vadovai yra labai užimti žmonės ir jų laikas yra brangus, todėl jiems yra priimtinas toks mokymosi būdas, kai nereikia derintis prie konkretaus laiko ar vietos, o informacija yra pateikiama koncentruotai, per trumpesnį laiką. Tuo tarpu pardavimo specialistams nuotoliniai mokymai priimtini, nes iš mokymų jie dažniausiai pasiima tik teorinę informaciją, o realių įgūdžių įgijimas vyksta po mokymų darbo vietoje, vykdant kasdienes funkcijas" – sako Augutis Kučinskas.

Atsižvelgia į rekomendacijas
     Renkantis mokymus vadovai yra linkę atsižvelgti ne tik į lektoriaus vardo žinomumą, daugiau nei pusė apklaustųjų teigia, kad remiasi kitų mokymų dalyvių rekomendacijomis. Tuo tarpu mažesnė nuotolinių mokymų kaina nėra lemiamas faktorius renkantis mokymus darbuotojams.

     „Šiais laikais internetas yra perkrautas įvairiausia informacija – tiek tekstine, tiek vaizdo įrašais. Niekas neperskaitys ir neperžiūrės visko. Kitas dalykas, kad „webinarais" arba internetiniais seminarais dažnai yra vadinami bet kokie video pranešimai, prezentacijos, prekių ar paslaugų pristatymai ir pan. Kitas dažnas atvejis, kada nuotoliniais mokymais yra vadinamas toks informacijos pasidalinimo būdais, kai tiesiog el. paštu yra siunčiami informaciniai tekstai savarankiškam skaitymui ar nuorodos į įvairias interneto svetaines. Todėl įmonėms ypač svarbu atsirinkti tokius mokymus, kurie iš tiesų joms būtų naudingi. Vienas patikimiausių būdų yra kitų vartotojų rekomendacijos" – mano Augutis Kučinskas.

     Kaip tris svarbiausias priežastis, darančias nuotolinius mokymus patraukliais, įmonės įvardina galimybę žiūrėti patogiu laiku (83 proc.), galimybę nemokamai pakartoti mokymus (77 proc.) ir galimybę mokymus stebėti keliese vienu metu (71 proc.).

     Šios trys dažniausiai įvardinamos priežastys atskleidžia tokį mokymosi modelį, kai yra derinamas individualus ir grupinis mokymasis įmonės viduje. Įmonės nori suteikti galimybę darbuotojui mokytis jam patogiu laiku, tuo pačiu pasiliekant galimybę žiūrėti mokymus kartu su visa komanda įmonėje. Ir, žinoma, palikti darbuotojui galimybę pakartoti mokymus individualiai, jam tinkamu laiku.