Visai netrukus Gargždų „veidas“ ims keistis, o gyventojams savo namuose nebeteks šalti. Net keliuose daugiabučiuose startavo ir sparčiai įsibėgėja jų renovacija. Nors darbai dar nebaigti, butų savininkai tikina, kad jau dabar temperatūra jų namuose šoktelėjo keliais laipsniais.

Norėjo valdyti renovacijos procesus

Pirmojo etapo metu Gargžduose buvo atrinkta 17 daugiabučių namų, kuriuos būtina renovuoti. Iš jų 3 namų gyventojai renovacijai nepritarė.

Viename daugiabutyje 2013 m. susikūrė bendrija. Tai – daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB) „Klaipėdos g. 22“. Šio namo gyventojai patys rūpinasi renovacijos reikalais.

DNSB „Klaipėdos g. 22“ valdybos narė Elvyra Pakalniškienė prisiminė, kad namo gyventojai jau labai seniai norėjo įkurti bendriją. Esant palankiems įstatymams ir Vyriausybės nutarimams, kartu su Nerijumi Galvanausku, kuris dabar yrabendrijos pirmininkas, ėmėsi šios iniciatyvos.

Pasak N.Galvanausko, viena pagrindinių bendrijos steigimo priežasčių – patvirtintos renovacijos gairės. Bendrija norėjo pati valdyti renovacijos procesus. Pradžia nebuvo lengva.

„Gyventojams reikėjo išaiškinti, kas ta renovacija, kokie bus procesai, kur mes dalyvausime. Motyvavo tai, kad valstybė kompensuoja 40 proc. išlaidų. Antra, tie kurie gauna kompensacijas už šildymą, nepritarus renovacijai, to netektų“, – teigė N.Galvanauskas.

Bendrijos pirmininkas tvirtino, kad jo noras buvo motyvuoti gyventojus, parodyti gerą pavyzdį, kad atsirastų daugiau bendrijų, žmonės į viską geriau įsigilintų.

Kartu priėmė sprendimus

Renovacijos darbai 22-ajame Klaipėdos gatvės name startavo gruodžio mėnesį.Pagrindiniai rangos darbai turėtų būti baigti per vasarį-kovą.

Rangos darbų kaina be kompensacijos siekia bemaž 460 tūkst. Lt (daugiau nei 133 tūkst. eurų). Gavus kompensaciją, vienam butui  teks sumokėti maždaug nuo 20 iki 27 tūkst. Lt (nuo bemaž 6 iki 8 tūkst. eurų) paskolą.

54 metų name yra 12 butų. Pasak N.Galvanausko, šis namas būdavo penktas-šeštas Gargžduose pagal brangumą, t.y. sumokamus pinigus už šildymą.

„Kam mokėti tokiu pinigus už šildymą, kai galima sutaupyti?“ – klausė E.Pakalniškienė ir N.Galvanauskas.

N.Galvanauskas pasakojo, kad bendrija medžiagas, kurios bus naudojamos renovacijos metu, rinkosi ypač atsakingai, o parengiamieji procesai pareikalavo nemažai laiko.

„Mes atskirai pirkome ir projektavimo, ir rangos darbus. Tai užtrunka šiek tiek daugiau laiko, nes yra dvi pirkimo procedūros, bet taip yra truputį mažiau rizikos. Patys darėme techninį projektą, patys apie visus sprendinius diskutavome. Kai turėjome techninį projektą, rangovams buvo lengviau kainas susiskaičiuoti. Pasirinkome pačias brangiausias fasado medžiagas, bet kažkiek taupėme rinkdamiesi kai kuriuos techninius sprendinius. Priėmėme apgalvotus sprendimus – turėsime sudėtas kokybiškas medžiagas ir ventiliuojamas fasadas bus ilgaamžis“, – kalbėjo N.Galvanauskas.

Kai kuriems namams rangovą pavyko rasti tik po kelių konkursų, o DNSB „Klaipėdos g. 22“ skelbtame darbų pirkimo konkurse dalyvavo net 7 rangovai. Laimėjo UAB „Gargždų rangos darbai“.

Kaip teigė N.Galvanauskas, namas po renovacijos pasieks B energinio naudingumo klasę.

„Kas mėgsta šilumą, galės daugiau pasišildyti, ir atvirkščiai. Šilumos niekur neleisime, kompensaciją gausime, gražinsime miestą... Dabar daug namų, turinčių po 50-60 metų. Niekas kitas viso miesto nesutvarkys“, – mąstė N.Galvanauskas.

E.Pakalniškienė antrino, kad, nors namo renovacija nebaigta, jau dabar jaučiami pokyčiai – butuose yra gerokai šilčiau.

Paskolą daugiabučio gyventojai ketina dengti iš to, ką sutaupys iš šildymo ir administravimo mokesčių.

„Pasieksime to, kad žmonės iš tiesų taupys – sumažinsime savo administravimo mokesčius, tiksliau tai, ką mes rinkome į kaupiamąjį fondą. Nes praktiškai visoms sistemoms taikomos rangovo garantijos“, – teigė bendrijos pirmininkas.

Paruošiamieji darbai vyksta ir prie Klaipėdos g. 32-ojo namo. R.Rapalienės nuotr.

Reiškia emocijas

Neseniai statybininkai ėmė triūsti ir prie P.Cvirkos gatvėje esančio 23-iojo namo. Čia renovacijos darbus administruoja UAB „Gargždų būstas“. Galutinis šio namo darbų užbaigimo terminas – spalio 1 d. Tačiau „Gargždų būsto“ direktorius Rimvydas Rameika mano, kad, ko gero, tai pavyks padaryti greičiau – dar iki Velykų.

Paruošiamieji darbai taip pat pradėti ir prie Klaipėdos gatvės 32-ojo namo.

„Laukiame ir kitų namų statybos leidimų. Manau, kad netrukus viskas pajudės“, – patikino R.Rameika.

Iš antrojo sąrašo 27 atrinktų namų bus renovuojami tik 3. Likusiųjų gyventojai renovacijai nepritarė. R.Rameika pasakojo, kad tarp jų buvo namų, kur pritrūko vos kelių balsų, kad už renovaciją pasisakytų reikalingas gyventojų skaičius – 60 proc.  

„Bandėme dar su jais šnekėti, bet žmonės nesutiko, nors renovacija jų namuose labai reikalinga – sienos trupa, energiniu požiūriu yra neefektyvūs. Terminai yra pratęsti, bandysime su jais kalbėtis vėl. Galbūt iš pradžių žmones gąsdina piniginiai dalykai. Ir kai investicinį planą pristatinėjome, jie pirmiausia pastebėjo didžiausius skaičius. O tie, kurie pradeda viską žiūrėti iš pagrindų, o ne reikšti emocijas, supranta, kad, atmetus kompensaciją, sumos lieka normalios“, – aiškino „Gargždų būsto“ direktorius.

Tarp tvarkingų namų – pastatai vaiduokliai

R.Rameika apgailestavo, kad Klaipėdos gatvėje keli namai atsisakė renovacijos ir liks pilki, kai aplink visi namai bus sutvarkyti.

„Trūksta žmonių geranoriškumo, noro pasigilinti, pasižiūrėti, paieškoti informacijos. Jiems atrodo, kad geriau garsiai šaukti, tada nieko nebus ir visiems bus gerai. Jeigu nieko nebus, kaip tik bus blogiau“, – mąstė R.Rameika.

Jis prisiminė, kad su gyventojais susirinkimuose praleista ne viena valanda. Laiko prireikė ir ruošiant technines dokumentacijas, pirkimų dokumentus ir t.t.

„Renovacija nesibaigs ir tuo, kad išeis statybininkai. Dar liks kreditai. Jie paimti dvidešimčiai metų, viską reikės administruoti“, – teigė R.Rameika.

„Gargždų būsto“ direktorius pridūrė, jog svarbiausias dalykas – kad gyventojų lūkesčiai būtų įgyvendinti ir pateisinti.

R.Rameika vylėsi, kad, vykdant darbus, neiškils kitokių problemų – žmonės darbininkams neužvers durų.

„Kituose miestuose pasitaikė atvejų, kai gyventojai tiesiog neįsileido statybininkų į butus, tad jie vamzdžius tiesė per koridorius, apeidami tuos butus“, – pasakojo R.Rameika.

Jis prisiminė, kad negatyviai nusiteikusių gyventojų teko sutikti ir Gargžduose.

„Jei dėl vieno ar kito asmens nenoro įsileisti darbininkus sustos visas darbas arba teks įsipainioti į teismų procesus, žmonės negaus nei naudos, nei kompensacijos. Namas, kol vyktų teismai, liktų pusiau skustas, pusiau luptas. Žmogui, dėl kurio viskas prasidėjo, gali tekti padengti visus nuostolius“, – aiškino R.Rameika.

Faktai

• Pagal Seimo priimtą įstatymą, nesutinkantiems renovuoti daugiabučio Valstybės parama pirmus metus sumažinama 50 proc., o antrus ir trečius metus būsto šildymas visai nekompensuojamas.

• Už namo renovacijos darbus gyventojams iš anksto mokėti nereikia. Paskolą, kuriai taikomos fiksuotos 3 proc. palūkanos, ima projekto administratorius, o baigus statybos rangos darbus Valstybė padengia visas dokumentacijos rengimo išlaidas ir 40 proc. energiją taupančioms priemonėms išleistos sumos. Likusią 60 proc. dalį per 20 metų apmoka gyventojai. Ši suma negali viršyti per mėnesį nerenovuotame name mokamos sumos už šildymą.

Renovacijos procesai Gargžduose sparčiai juda į priekį. Gerdos Muldarytės ir Ritos Rapalienės nuotraukos: