„Nusprendėme, kad kasmet sausio mėnesį pristatysime vertybes, surinktas per vienerius metus. Tai tarsi ataskaita tiems, kurie mums dovanoja eksponatus. Tik neturime vietos 602 eksponatams, be to, jie gaunami ir mūsų filialuose. Tad pristatome įdomesnę jų dalį – su savomis istorijomis bei legendomis", – sakė Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė.

     Parodoje „Muziejaus fondus atvėrus" lankytojai susipažino su akmens, geležies amžiaus periodui datuotais archeologiniais radiniais, XX a. naudota technika, žvejybos įrankiais, autentiškomis Klaipėdos krašto rašytojos I. Simonaitytės nuotraukomis.
     „Ko gero vertingiausias radinys skambiu pavadinimu „Paslaptingas pokario lobis" yra įvairių porceliano, keramikos ir stiklo indų rinkinys", – sakė vyriausioji fondų saugotoja Karolina Kisieliūtė.
     Radinys buvo iškastas Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vidiniame kieme prie tvoros, šalia senosios liepos. Manoma, kad jį užkasė žandaras, tuo metu ten dirbęs žandarmerijoje. Tikėtina, 1944 m. spalio mėnesį, slenkant frontui, indai buvo sudėti į skalbinių katilą ir paskubomis užkasti. Negiliai – tikriausiai žandaras tikėjosi greitai sugrįžti, tačiau prabėgo 70 metų. Laisvės kovų ir tremties muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė ir darbuotojai išsiaiškino, kad dauguma indų pagaminti Vokietijoje, Branderburgo, Saksonijos, Bavarijos žemėse veikusiuose porceliano bei keramikos fabrikuose. Nemaža dalis indų buvo iš Čekoslovakijos Karlovy Varų ir Lenkijos Žemutinės Silezijos regionų. Yra indų ir iš Japonijos. Radinyje daugiausia buvo lėkščių, dubenų, salotinių, arbatos servizų bei stiklinių lėkštelių. Manoma, kad visi indai pagaminti XIX a. pab. – XX a. I pusėje. Galbūt dalis jų buvo pirkti Priekulėje, nes istoriniai šaltiniai mini prekiautojus porcelianu.

Žvejybos ir buities reliktai
     „Turime akmeninį tinklo pasvarą, manoma, akmens amžiaus. Tokie pasvarai galėjo būti naudojami upinėje ir jūrinėje pakrantės žvejyboje. Šis eksponatas rastas Baltijos jūros pakrantėje, ties Plocės rezervatu. Su paprastu pakrantės akmenėliu lengvai supainiojamas pasvaras, amžiumi vienas seniausių muziejaus eksponatų, žymi žmonių veiklos pėdsakus mūsų krašte ir leidžia spręsti apie ankstyvąsias žvejybos tradicijas bei būdus, tuometinę ūkinę veiklą", – pasakojo muziejininkė istorikė Kristina Skiotytė.
     Parodoje matėme įžaką – įnagį, skirtą kirsti eketėms lede. Kaip vasaros žvejai negalėdavo išsiversti be valties, taip žiemą neapsiėjo be įžako – ilgakočio kirvio prailginta pentimi. Juo buvo naudojamasi dar XX a. II dešimtmetyje.
     Grūstuvas arba trintuvė į muziejų atkeliavo iš bronzos-geležies amžiaus ir greičiausiai buvo naudojamas maisto smulkinimui, grūdų malimui.
     Dirbinys odai, medžiui minkštinti – iš neolito – geležies amžiaus. Rastas Aušrupio kairiajame upelio krante, Gerduvėnų gyvenvietės piliakalnio apylinkėse.

     Metalinis 0, 36 g, 1, 17 mm skersmens Prūsijos kunigaikštystės pinigas – solidas buvo rastas I tūkst, II-ojoje – II tūkst. I-ojoje pusėje apgyvendinto Gargždų – Kalniškės piliakalnio šlaite, tuometinėje Lietuvos Didžiajai Kunigaištystei priklausiusioje teritorijoje. Skilusį į kelias dalis pinigą teko restauruoti. Tai Hogensolernų dinastijos tuomet valdytoje Prūsijos kunigaikštystėje kaldinta moneta su joje įamžinta data 1659 m. ir lotynišku užrašu „Solid Prusiae Ducalis". Šis užsienio valiutos pavyzdys gali žymėti intensyvėjančius žemaičių ir prūsų prekybos ryšius.
     Šepetys nubrauktiems linams šukuoti naudotas XX a. Linai buvo šukuojami įvairaus tankumo mediniais šepečiais, o tankumas priklausė nuo paskirties: pirmam arba trečiam linų šukavimui, pakuloms nuo pluošto atkirti. Krūmai turėjo nuo 19 iki 80 dantų.

MALDAKNYGĖ. 1900 m. "Heydekrug" - Šilutėje, vietinėje spaustuvėje spaustuvininko Berlag von Otto Sekunna išleistą patogią, telpančią į rankas evangelikų liuteronų maldaknygę "Skarbnyczele Diewo Waiku" .

     Evangelikų liuteronų maldaknygė, skirta kasdieniam naudojimui, įdomi tuo, jog parašyta lietuvių kalba, dabar jau sunkiai be pasirengimo įskaitomu gotikiniu šriftu - stilizuota lotyniškų rašmenų atmaina vakarų Europoje, Šriftas įsigalėjo XII a. ir vyravo iki XVII a. ir tik vokiškai kalbančiose šalyse naudotas iki pat XX. pradžios. Knygelėje išlikę vieno jos savininkų šišioniškių tarme surašyti nuosavybę žymintys įrašai: vienas įrašas skelbia, kad knygelė priklauso Mikui, kiti du, matyt, įrašyti norint pasižymėti svarbius maldaknygės tekstus.

VERTYBĖS. Šie ir kiti porceliano bei stiklo indai buvo rasti Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus kieme,

sudėti skalbinių katile ir negiliai užkasti.

     Per 2014 metus Gargždų krašto muziejaus fondai pasipildė iš rajono gyventojų ir svečių gautais eksponatais. Eksponatus muziejui nuolat saugoti patikėjo Denisas Nikitenko, Konstancija Diglienė, Vytautas Jencius, Natalija Jokumaitienė, Jonas Šatkus, Liudvikas Dotas, Kęstutis Balčikonis, Zuzana Rudgalvienė, Janina Kapočienė, Česlovas Tarvydas, Romualda Dobranskienė ir kiti.