Statistika rodo, kad pasaulyje daugėja žmonių, neturinčių antrosios pusės. Ką daryti, jei tokią turėti norisi, o jos kaip nėra, taip nėra? Leidykla „Alma littera" ir asmeninių pokyčių konsultantė Leonora Blekaitytė, neseniai išleidusi saviugdos knygą „Sielos aritmetika. Praktinis gidas teigiamų pokyčių link", dalijasi patarimais, kaip susirasti gyvenimo partnerį. Viena esminių ir daug ką ir santykiuose paaiškinančių tiesų: gauname ne tai, ko norime, o kas esame.

Įjunkite fantaziją
     Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis į svajonių materializavimąsi – išsiaiškinkite, ko iš tikrųjų norite. Pasidarykite svajonių nuotakos ar jaunikio savybių aprašą. Tam, kad svajonė virstų tikrove, abstraktaus noro nepakaks. Nes jei norime kažko, tai ir gausime neaišku ką. O kuomet iškeliame sau tikslą ir, geriausia, jį ranka užrašome ant popieriaus lapo, mūsų pasąmonė ima koncentruotis į jai suformuotą užduotį. Ji susisieks su jumis, vos tik TAS žmogus pasirodys horizonte.

Kaip norite jaustis šalia mylimo?
     Jei aiškiai įsivardinti, kokios antros pusės norime, yra sunku, pradėkite nuo to, kokio žmogaus nenorite matyti šalia savęs. Nepageidaujamų bruožų priešingybės gali būti tos jūsų geidžiamos savybės, kurių ieškosite svajonių partneryje. Bandant išsiaiškinti, kokios antros pusės norite, itin taiklu savęs paklausti: o kaip aš noriu jaustis šalia savo išrinktojo ar išrinktosios? Atsakymas į šį klausimą, matyt, bus svarbesnis už plaukų ar akių spalvą...

Užaukite savo svajonių porai
     Jau turite susikūrę ar net nusižiūrėję savo svajonių partnerį? Tuomet pamėginkite įsivaizduoti, kokia antra pusė jam prilygtų? Kas tinka į porą jūsų susikurtam idealui? Ar esate kaip tik toks / tokia? Jeigu patiems iki to gražaus paveikslėlio toli, pats laikas pasiraitoti rankoves. Tapkite tokiu žmogumi, kokį įsivaizduojate šalia savo svajonių partnerio. Dirbkite su savimi. Užaukite savo svajonių porai taip, kaip galbūt ir kitas žmogus šiuo metu auga jums.

Mokėkime jaustis laimingi ir vieni
     Bet ką daryti, jeigu jūsų užsakymas pasimetė tarp siuntų ir jau akeles pražiūrėjote savo artimo žmogaus belaukdami? Arba pasitaiko koks variantas, bet nė pusės savybių jūsų susikurto svajonių mylimojo neatitinka? Visi tikrovės ženklai rodo, kad šiuo etapu pakaks dairytis aplinkui alkanu žvilgsniu ir metas užsiimti savimi – savo augimu ir kita svarbia veikla. Pirmiausia išmokime gyventi visavertį gyvenimą patys su savimi, nedėdami vilčių į išsvajotąjį partnerį, tarsi visas mūsų gyvenimas ir laiminga ateitis priklausytų tik nuo jo. Tarsi vos tik horizonte pasirodys jis ar ji gyvenimas pasikeis it burtų lazdele mostelėjus. Ar įsivaizduojate, kokia „dovanėle" tampame, jei atsakomybę už savo gyvenimą sukrauname kitam? Mūsų ateitis ir laimė priklauso nuo mūsų pačių ir to, kaip gyvename šiandien. Ir jei svajonių partnerio horizonte kol kas nematyti, galime džiaugtis, nes tikrovė dovanoja patį brangiausią dalyką – laiką su pačiu savimi. Išnaudokime jį tinkamai!

Neapsikraukime sunkiausiu bagažu – nuoskaudomis
     Žmonės vieni lieka ir dėl to, jog patys, dažniausiai – nesąmoningai, nusprendžia, kad viską savo gyvenime jau patyrė ir žino, kad visi vyrai ar moterys vienodi, ir pan. Taip patys uždarome duris, pro kurias galėtų įeiti naujos galimybės. Padėtį dar pasunkina tai, kad nešiojamės savo blogą patirtį, praeitį ir jomis dalijamės su visais, jų nepaleidžiame ir taip neleidžiame į gyvenimą ateiti naujai energijai ir situacijoms. Kaip į pilną taurę, kurioje, deja, dar ir daug pykčio bei pagiežos, įpilti bent lašelį švaraus vandens? Padėkokime savo praeičiai už pamokas ir paleiskime ją, ir visą savo dėmesį skirkime dabarčiai. Leiskime į savo taurę, kaip sielos indą, įpilti švaraus vandens.

Ką kiti sako apie mus pačius?
     Ką daryti, jei horizonte pasirodė ne visai toks žmogus, kokio laukėte? Paklauskite savęs: kodėl kaip tik tokiomis savybėmis pasižymintis žmogus atsirado jūsų gyvenime? Paradoksas, bet greičiausiai turite vienas kitą traukiančių, taigi panašių, papildančių, lūkesčius pateisinančių savybių arba yra situacijų, prie kurių abiem naudinga padirbėti ir išmokti savo pamoką. Nes gauname ne tai, ko norime, o tai, kas esame. Kaip tik dėl šios priežasties aukos vaidmenį prisiėmusios moterys prisitraukia jas kankinančius vyrus, o spindinčios karališka ramybe ir komfortu – itin patikimus, savo moteris ant rankų nešiojančius partnerius.

Mokykimės vieni iš kitų
     Kol svajonių partnerio nėra, mokykimės iš tų, kurie rodo mums dėmesį. Jei kito žmogaus kokia savybė labai stipriai nepatinka, tai požymis, kad greičiausiai ta pačia savybe pasižymime ir mes. Kiekvienas šalia esantis žmogus mums yra mokytojas ir turime būti labai dėmesingi. Galbūt šįkart dar NE TĄ žmogų siunčianti tikrovė suteikia mums progą užaugti ligi TO žmogaus, tai yra ko nors išmokti iš sutiktojo dabar? Sieti gyvenimo su mums netinkančiais žmonėmis nebūtina. Bet pasistenkime iškart nenurašyti, o įprasminti susitikimą ir paanalizuoti savo ir kito silpnąsias bei stipriąsias puses. Tai leis geriau suprasti, kokie esame mes patys. Nes aplinka ir situacijos, ir žmonės, kuriuos prisitraukiame, yra mūsų pačių atspindžiai arba mums svarbios pamokos, kurias verta išmokti. Moterys atsiskleidžia šalia vyrų. Vyrai – šalia moterų. O su niekuo nebendraudami mes kur kas ilgiau užtruktume besistengdami susipažinti iš arčiau su pačiu savimi ar įgyti tam tikrų savybių.

Ką sakome aplinkai ją atstumdami?
     Kartais atrodo, kad sau poros ieškantys žmonės tarsi žaidžia televizijos žaidime „Kitas". Na, viskas būtų gerai su juo ar ja, bet be aukštojo išsilavinimo ar sąskaitos banke, todėl – kitas! Bet taip elgdamiesi primename žmogų, kuris per gimtadienį gautą dovaną sukritikuoja ją dovanotojo akivaizdoje. Manote, kad dovanotojas pasistengs „pasitaisyti" ir kitą kartą atneš geriau? Greičiausiai jis daugiau niekada jums nieko nebedovanos. Todėl ir su dovanas teikiančia tikrove elgtis reikia pagarbiai ir visus vyrus ar moteris, pasirodančius kelyje, priimti dėmesingai ir dėkingai – kaip didžiausias dovanas. Juk labai dažnai, kai jau sulaukiame mums skirto žmogaus, suvokiame, kad jei nebūtume turėję, tarkime, su kitu įgytos patirties, tai ir su šituo greičiausiai mums nebūtų kas nors išėję. Mes mokomės vieni iš kitų. Esame reikalingi vieni kitiems kad padėtume išaugti iš savo silpnybių ir išlavintume gražiausias savo savybes.

     Kuo greičiau įsijungia skaičiuotuvas – ar verta čia su tokiu žmogumi būti, ar išeis kas ir pan., tuo sunkesni tampame. Sunkesni net patys sau. Ir tuo mažiau variantų veikti turime. Galime tik tobulai laukti. O jei esame atviri ir gebame priimti, stebėti, kas ateina į mūsų aplinką, tikrovė dirba ir siunčia pamokas įvairiais variantais. Nes tai, kas ateina, yra mūsų dabarties atspindys. Norime kitko? Keiskimės patys.