Daugybę metų Kalniškės piliakalnis tyliai stūksojo, o jo ramybę sudrumsdavo nebent užsukęs vienas kitas prašalaitis ar gamtos mylėtojas. Dar praėjusių metų pabaigoje piliakalnio rimtį sutrikdė prasidėję darbai – jį norima pritaikyti kultūros ir viešojo turizmo reikmėms. Neseniai darbai įgavo pagreitį – it lapai ėmė kristi pradėti kirsti medžiai, kas papiktino ne vieną Gargždų ir rajono gyventoją.

Vaizdas – lyg laukuose

Kalniškės piliakalnis, dar vadinamas Gargždų piliakalniu, Gargždės pilale ir Anielinu, ėmė keistis Klaipėdos rajono savivaldybei pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ pradėjus įgyvendinti projektą „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“. Projekto vertė – 81 873,93 Eur.Visi projekte numatyti darbai turi būti baigti iki šių metų birželio 30 d.

Piliakalnyje mėgę apsilankyti gyventojai jau pastebėjo permainas, tačiau ne visus jos džiugina.

Su portalo mano-gargzdai.lt redakcija susisiekusi Reda pasakojo, kad Velykų savaitgalį, iš Vilniaus grįžusi į gimtuosius Gargždus, nutarė pasivaikščioti su augintiniu ir nueiti ant Kalniškės piliakalnio. Skaitytoja teigė, kad pamatytas vaizdas ją sukrėtė.

„Piliakalnis maksimaliai kertamas. Vaizdas – lyg stovėtum laukuose. Baisu. Tik pamačiusi, kad „projektas“ jau įgyvendinamas, apie jį sužinojau ir, be abejo, perdaviau žinią draugams. Ne paslaptis, kad būdavo pasisėdėjimų piliakalnyje, bet tai buvo savotiškai rami vieta, atskirta nuo viso miesto. Juolab, kad kiti, bent jau mano draugai, tikrai vertino šį paveldą tokį, koks jis buvo. Nemanau, kad reikėjo maksimaliai jį iškirsti“, – nuogąstavo Reda.

Daromas „biznis“?

Pasak jos, jei medžiai trukdė panoraminiam vaizdui, kaip skelbiama, būtų užtekę tik toje vietoje praretinti medžius: „Jei nebūčiau pamačiusi, nebūčiau ir žinojusi. O kaip kiti miesto gyventojai? Ar pakankamai buvo informuota, kad bus tokie drastiški pakitimai? Visų klausinėjau, ar bent kažką girdėjo apie tai. Buvo keletas, kurie gal ir nugirdo kažką apie daromus takelius ir pan.“

Ji sutiko, kad takeliai pravers, nes prie piliakalnio be tinkamos avalynės sunku patekti, tačiau, anot skaitytojos, tai galėjo būti išspręsta kertant mažesnį medžių skaičių.

„Vis dar negaliu patikėti, kad natūralus kraštovaizdis „suturistinamas“, kiek begalima...Tiesiog liūdna“, – apgailestavo Reda.

Kitas gargždiškis Darius taip pat patikino negalvojęs, kad sulauks tokios baisios dienos.

„Buvo sugriauta paskutinė šventa ir žmogaus nepaliesta gamtos oazė. Daromas niekingas pigių turistų pasisėdėjimo kampas. Kertami sveiki medžiai ir toje vietoje, kurioje auga raudonojoje knygoje įrašytas meškinis česnakas. Esu be galo pasipiktinęs ir manau, kad žmonėms turėtų būti atvertos akys ir parodyta, kaip iš to, kas mums šventa, daromas gražus „biznis“, – piktinosi Darius.

Kai kurie gyventojai mano, kad iš piliakalnio, nepaliestos gamtos oazės, siekiama pasipelnyti. Skaitytojos nuotr.

Nori padaryti patrauklų lankytojams

Miesto istorijos pradžią menantis piliakalnis pasikeis kardinaliai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė informavo, kad, atlikus Kalniškės piliakalnio su gyvenviete detaliuosius ir žvalgomuosius archeologinius tyrimus, buvo parengtas statinio projektas ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas.

Pasak jos, siekiant išryškinti piliakalnį ir padaryti patrauklų lankytojams, projekte numatyta atlikti piliakalnio kraštovaizdžio kirtimus, įrengti atsijų-skaldelės takus bei medinių pakopų terasuotus laiptus į piliakalnį, sutvirtinti eroduojančius gynybinius pylimus bei šlaitus. Taip pat įrengti apžvalgos aikšteles, proginę laužavietę, informacines lenteles, rodykles bei informacinius stendus, kurie suteiks visą informaciją apie objekto istoriją, vertę, išskirtinumą. 

Piliakalnio papėdės gyvenvietės rytiniame krašte numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, įrengti užtvaras automobiliams. Savivaldybės lėšomis bus įrengtas privažiavimo kelias iš rytų pusės nuo Gerduvėnų kelio, todėl lankytojai galės patogiai privažiuoti prie piliakalnio.

Iškirs 283 kubinius metrus medienos

S.Šmatauskienė nurodė, kad želdynų tvarkymo darbai yra suderinti su atitinkamomis institucijomis.

„Norint panaikinti paviršinę eroziją, išryškinti piliakalnio vertingąsias savybes bei suformuoti vizualinius ryšius, specialieji kirtimai atliekami Kalniškės piliakalnio vakariniame šlaite ir piliakalnio viršutinėje aikštelėje. Vėjovartų, vejalaužų, mechaniškai ir biologiškai pažeistų medžių sanitarinis kirtimas bus atliekamas piliakalnio šiaurės ir pietų pusės šlaituose. Želdynų tvarkymo darbai atliekami suderinus su VĮ Kretingos miškų urėdija ir Valstybine miškų tarnyba“, – aiškino Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Kaip teigė S.Šmatauskienė, pagal sužymėtų medžių taksavimo lapą ir Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą, 4,8 ha plote numatoma iškirsti apie 283 kubinius metrus medienos.

Meškiniam česnakui nepakenks

Specialistė informavo, kad, rengiant Kalniškės piliakalnio tvarkymo sprendinius, buvo atliktas augančių medynų įvertinimas, kurio pagrindinis tikslas – parengti medynų tvarkymo rekomendacijas, atsižvelgiant į piliakalnio teritorijoje registruoto, į Lietuvos raudonąją knygą įtraukto augalo – meškinio česnako – ekologinius poreikius.

„Pagal Gamtos tyrimų centro botanikos instituto tyrėjų duomenis, meškinis česnakas registruotas šiauriniame Kalniškės piliakalnio šlaite, kur bus atliekamas tik sanitarinis kirtimas, todėl kertami medžiai ir krūmai nepakenks augalo populiacijai“, – nuramino S.Šmatauskienė.

Pasak jos, sutvarkytas piliakalnis atgims naujam gyvenimui ir jis bus daug patrauklesnis jį lankantiems keliautojams.

„Atlikus kraštovaizdžio formavimo kirtimus prieš lankytojų akis atsiskleis natūralus, augmenijos neužgožtas piliakalnio grožis, išryškės pagrindinės objekto savybės, nuo piliakalnio aikštelės bus galima grožėtis tekančios Minijos bei Gargždų miesto vaizdais“, – vardijo S.Šmatauskienė.

Skaitytojų nuotraukos: