Gera matyti vaiką, kaip jis auga žinąs, suvokiąs, jaučiąs atsakomybę už savo poelgius, turįs savo nuomonę ir ši nuomonė nebūtinai yra visiems ir visada patogi.

Gera matyti savarankišką vaiką, tokį, kuris tariasi su kitais, turi savo vertybių sistemą, žino savo privalumus ir trūkumus... Juk pasaulio suvokimas prasideda nuo savęs pažinimo.

Su tokiais vaikais galima „kalnus nuversti“. Jais galima pasitikėti, jais reikia didžiuotis ir leisti jiems atsiskleisti. Kai  įtikini vaiką, jog tai, ką jis daro kasdien po kruopelytę, galiausiai susidėlios į puikią jo sėkmės mozaiką, gali manyti atlikęs Sizifo darbą. Iki kito karto...

Gargždų „Minijos“ progimnazijos tarptautinio projekto „Europa... muziejuje“ koordinatorė Stefanija Pjaulokienė džiaugiasi savo mokiniais ir nuoširdžiai jiems dėkoja: „Sėkmingai įveikėme dviejų metų etapą, skirtą tarptautinio projekto „Europa... muziejuje“ programos įgyvendinimui. Pabuvojome penkiose projekto partnerių šalyse, dalyvavome mainų programos edukaciniuose užsiėmimuose, viso aplankėme 18 muziejų, parengėme keturių Klaipėdos krašto savitumus atspindinčių muziejų pristatymus, gražiai bendravome su Gargždų krašto muziejaus darbuotojais.  Kartu su savo rėmėjais, pirmiausia – mokinių tėvais, Klaipėdos rajono savivaldybės TPP, rajono laikraščiu „Banga“, LPF „Ateities banga“, Gargždų   „Minijos“ progimnazijos bendruomene padirbėjome šauniai. Juk parsivežėme Oskarą už  geriausią projekto „Europa... muziejuje“ mokyklą! Ir  vis dar gyvename  mainų programos įspūdžiais...“

Tai mus suartino

Urtė: „Mainai man davė labai daug patirties. Nebuvo baimės kalbėti su kitais žmonėmis angliškai. Šeima, kurioje gyvenau, sutiko svetingai, manimi labai rūpinosi. Man labai patiko gyventojai ir jų bendravimas“.

Povilas: „Įdomiausia buvo druskų kasykloje ir kino muziejuje. Matėme traukinius, tramvajus, senovinius pastatus, žaidėme jų žaidimus, lankėme muziejus, susipažinome su kultūra“.

Rokas: „Mainų programa Bulgarijoje suteikė progą šiek tiek palavinti  anglų kalbą. Deja, bulgarai nebuvo labai kalbūs ir jų tartis sunkiai suprantama, tačiau jie mus sutiko labai draugiškai – apsirengę tautiniais rūbais, šoko liaudies šokius.  Lietuvoje per mainų programą galėjome pažaisti viduramžių žaidimus, tai mus suartino, padarė bulgarus kalbesniais“.

Greta: „Turkijoje vaikai labai draugiški ir dosnūs. Jų anglų kalba gera, buvo lengva bendrauti ir susikalbėti. Patiko Ordu miestas – šalia jūra, netoli matosi kalnai ir nuostabus kraštovaizdis“.

Gertrūda: „Gavom Oskarą! Supratau, kad išvykęs ir pabendravęs gauni žymiai daugiau patirties, nei mokydamasis klasėje. Yigit labai gerai kalbėjo angliškai. Turkai turi 12 savaitinių anglų kalbos pamokų!“

Gabrielė: „Labiausiai įstrigęs atmintyje dalykas – tai Bulgarijos mokinių šiltas bendravimas ir nuoširdus priėmimas. Eini mokyklos kiemuku ir visi vaikai tau mojuoja...“

Erika: „Ordu Altas koledže jautėmės labai jaukiai, lyg namuose. Visi buvo labai draugiški, mus  šiltai priėmė, dažnai šypsojosi“.

Kasparas: „Didžiausią įspūdį Bulgarijoje man paliko pilis VelikoTarnavo mieste. Galėjai užlipti į pilies bokštą ir pamatyti visą miestą sau po kojomis. Nebuvo su kuo bendrauti. Sutikęs bulgarus bandžiau su jais kalbėtis, bet jie nelabai moka anglų kalbą, tai buvo gana sudėtinga. Supratau, kad jiems reikia daugiau mokytis anglų kalbos jeigu jie žada dalyvauti tokiuose projektuose“.

Vilius: „Lenkijoje buvo linksma. Jų kalba keistoka, negali suprasti, kada jie juokauja, kada pykstasi. Gaila, kad jie mažai kalbėjo angliškai. O mane ši mainų programa įkvėpė mokytis anglų kalbos“.

Charlotte: „Lenkijoje susiradome daug draugų. Hana supažindino su savo draugais, dabar mes susirašinėjame. Šis projektas man patiko, galima susipažinti su kitų šalių kultūromis“.

„Minijos“ progimnazijos archyvo nuotraukos: