Brožiai – nedidelis kaimelis Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje. Ir nors kaimo gyventojų gretas stipriai praretino emigracija, aktyviausi kaimo bendruomenės nariai stengiasi sukurti tokias sąlygas, kad jaunimas grįžtų namo.

     Pradžia – pastatų išlaikymui
     Brožių, Ruigių ir Stirbių kaimus vienijanti Brožių bendruomenė įkurta prieš 8-erius metus – 2007-aisiais.
     „Prasidėjus emigracijai, po kurio laiko buvo pradėtos uždarinėti įvairios įstaigos: bibliotekos, darželiai. Žiūrime, kad mokykloje jau pradėjo mažėti vaikų, mokyklos direktorė sako: „Mes jau atsisakome salės, nebeturime, kaip išlaikyti." Tam, kad išsaugotume tokius pastatus, turėjome sukurti bendruomenę", – Brožių kaimo bendruomenės steigimo motyvus atskleidė jos pirmininkė Vida Riaukienė.
     Anot pirmininkės, didelę reikšmę turėjo ir tai, kad aplinkui jau buvo prasidėjęs bendruomenių steigimo bumas.
     „Girininkai ir kiti kaimynai jau buvo įkūrę savas bendruomenes. Pasikvietėme Antkopčio bendruomenės atstovus, kurie pasidalino patirtimi, papasakojo, kaip įstatus susikurti, kaip ir ką daryti. Sušaukėme steigiamąjį susirinkimą ir įkūrėme Brožių bendruomenę", – pasakojo V.Riaukienė.
     Šiuo metu bendruomenėje yra 41 narys.

     Nuo pastatų prie darbų
     Įkūrus bendruomenę, pagal panaudos sutartį Klaipėdos rajono savivaldybė jai perdavė kultūros namų pastatą.
     Gautos erdvės skatino imtis veiklos – taip prasidėjo projektų rengimo metas.
     „Iš pradžių vykdėme lengvus projektus, po to iš Žemės ūkio ministerijos finansuoto projekto įsigijome kėdes, stalus, multimediją, kitą įrangą", – apie bendruomenės veiklą kalbėjo pašnekovė.
     Brožių kaimo žmonės dar pamena laikus, kai kaime šurmuliavo jaunimas, buvo renkamasi į vakarones mokyklos salėje, itin gausiai ir linksmai gyventojai paminėdavo tradicinę sporto šventę.
     Šiandien, anot bendruomenės aktyvistų, kaimelis labai aprimęs.
     Emigracijos banga smogė ir svarbiausiems objektams: 2009 metais buvo uždaryta 90 metų gyvavusi mokykla. Šiuo metu kaime nėra nei bibliotekos, nei kultūros namų, neseniai buvo uždaryta ir parduotuvėlė.
     Vienas išlikusių pagrindinių kaimo šviesulių būtent ir yra Brožių bendruomenė.
     Sėkmingai įvykdžius pagal „Leader" programą finansuotą projektą „Brožių kultūros namų negyvenamųjų patalpų pritaikymas bendruomenės socializacijai", buvo įrengta moderni virtuvė ir pradėtos teikti išvežiojamojo maitinimo paslaugos.
     Bendruomenės branduolys, kurį sudaro Liudgarda Dyglienė su šeima, Irma Jančiauskienė su šeima, Asta Rancevienė, Janina Montrimaitė, pirmininkė Vida Riaukienė, tiki, kad kaimas atsigaus.
     „Dėl mūsų virtuvės jau jaučiamas sujudimas. Galima sakyti, jog atsirado tarsi židinukas, apie kurį žmonės gali susiburti. Gyventojai ateina, žino, kad kažkas kažką daro, patys nori prisijungti", – džiaugėsi bendruomenės vadovė.

     Saugo tradicijas, keliauja, puoselėja aplinką
     Nedidelis, bet jaukus Brožių kaimas saugo senąsias tradicijas: gegužės mėnesį prie koplytėlės ir senųjų kapinaičių vyksta gegužinės pamaldos. Tris vakarus čia susirenkama, giedama, laikomos mišios. Į šias pamaldas susirenka 15-20 tikinčiųjų.
     Kaime vis dar veikia moterų ansamblis „Berželis", kuriam vadovauja Stefa Tilvikienė. Ansamblis, kurio veikloje dalyvauja 6 kaimo moterys, esant poreikiui, reprezentuoja Brožius renginiuose, taip pat padeda išlydėti Anapilin išėjusius vietos gyventojus.
     Bendruomenės atstovai taip pat noriai keliauja: aplankytos ne tik žinomos Lietuvos vietos, lankytasi ir užsienyje.
     „Keliaujame daug, neseniai 8 bendruomenės nariai važiavome į Italijos sostinę Romą. Taip pat buvome Olandijoje, aplankome įvairias Lietuvos vietas, muziejus", – pasakojo pirmininkė.
     Pašnekovė pastebėjo, kad kaimo gyventojai itin mėgsta puoselėti aplinką.
     „Kai tik prasideda pavasaris, tvarkomės, švarinamės, norime būti gražūs. Kaimelis tarsi susirgo tvarkymosi „liga" – dairomės į kaimynus, kas gražiau, ką sugalvoja, tuoj ir patys pasitempiame", – šypsojosi V.Riaukienė.

     Vieningi it kumštis
     Nedidelio kaimo ypatybė – vieningumas. Prieš keletą metų gaisrų liepsnoms suniokojus vietinių gyventojų turtą, kaimo bendruomenės nariai neliko abejingi: visi rinko ir aukojo pinigus, kas kiek galėjo, skambino, prašė kitų pagalbos.
     Išvykęs jaunimas taip pat neabejingas savo kaimo bendruomenei ir prisideda prie gerovės kūrimo.
     „Labai džiaugiuosi, kad mūsų kaimo jaunimas labai prisidėjo prie Brožių virtuvės įkūrimo. Rašėme, skambinome, prašėme, kad finansiškai paremtų vykdomą projektą, mat stigo lėšų. Norime padėkoti, kad, nors ir išvykę, jie itin padėjo bendruomenei ir džiaugiasi, kad mums sekasi", – nuoširdžiai jaunimą gyrė V.Riaukienė, kuri atviravo, kad kol kas emigrantų prisivilioti atgal dar nepavyksta.

     Sieks įtraukti kuo daugiau žmonių
     Brožių, Ruigių bei Stirbių kaimuose, remiantis kelių metų senumo duomenimis, buvo registruoti beveik 300 gyventojų. Kaimuose yra keletas stambių ūkininkų, bet daugiausiai žmonės verčiasi iš smulkios ūkininkavimo veiklos.
     V.Riaukienė atviravo, kad pagrindinis bendruomenės siekis – į Brožių virtuvės verslą įtraukti kuo daugiau gyventojų.
     „Norime įtraukti namų šeimininkes, kurios galėtų mums auginti daržoves. Gamindami maistą pirktume ekologiškus vietinių gyventojų produktus, taip paremtume savus, atsirastų judėjimas visame kaime, – svajojo V.Riaukienė. – Moterys turėtų darbo ir rudenį, jos galėtų konservuoti daržoves: marinuoti agurkus, rauginti kopūstus ir pan. Taip Brožių virtuvė taptų dar išskirtinesnė, nes produktai būtų natūralūs, užauginti lietuviškame kaime".

Daugiau apie pajūrio bendruomenes – internetinėje svetainėje www.pajuriobendruomenes.lt

Gegužinės pamaldų tradicijos Brožiuose: