Šachtiniame (kastiniame) šulinyje kaupiasi arčiausiai žemės paviršiaus esantis gruntinis vanduo, todėl žmogaus ūkinė veikla jo kokybei yra labai svarbi. Jeigu gruntas teršiamas vietovėje, kurioje vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, vanduo šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis.

Didžiausi gruntinio, tuo pačiu ir šachtinio šulinio, vandens teršėjai yra: organinės trąšos (mėšlas, srutos), mineralinės trąšos, nesandarūs nuotekų kaupimo rezervuarai, lauko tualetai, arti šulinių esantys tvartai, šiltnamiai, buitinių atliekų duobės.

Ypatingai pavojinga sveikatai yra maistui vartojamo šulinių vandens tarša nitritais ir nitratais. Nitratai ir nitritai ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl jų skilimo organizme į nitritus, kurie iš virškinamojo trakto patenka į kraują ir jungiasi su hemoglobinu, versdami jį methemoglobinu. Dėl to hemoglobinas nebeperneša deguonies, organizmo audiniai patiria deguonies badą: kūdikių oda tampa blyški su melsvai pilkšvu atspalviu, sutrinka sąmonė, prasideda traukuliai, gali ištikti koma, net mirtis.

Siekdamas užkirsti kelią kūdikių apsinuodijimams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras organizuoja nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, šio vandens tyrimą azoto grupės junginių – nitratų ir nitritų – kiekiui nustatyti.

Informaciją visuomenės sveikatos centrui apie nėščiąsias ir kūdikius, vartojančius maistui šachtinio šulinio vandenį, teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Šachtinių šulinių vanduo, kurį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vadovaujantis minėtu sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra tiriamas nemokamai. Visi kiti šachtinių šulinių vandens vartotojai yra patys atsakingi už vandenį, kurį vartoja maistui. Jiems rekomenduojama vandenį ištirti šiems tyrimams akredituotose laboratorijose.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyrius per 2015 m. pirmąjį pusmetį iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gavo 44 pranešimus apie Klaipėdos rajone gyvenančias nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kuriems maistas gaminamas naudojant šachtinių šulinių vandenį. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus specialistai organizavo jų šachtinių šulinių vandens cheminius tyrimus azoto grupės junginių –nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti.

Atlikus tyrimus, nustatyta, kad dviejuose šuliniuose nitritų koncentracijos, aštuoniuose šuliniuose nitratų koncentracijos, o viename šulinyje ir nitritų, ir nitratų koncentracijos viršijo Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytas ribines vertes. Viename šulinyje nitritų koncentracija net 33 kartus viršijo ribinę vertę. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus specialistai apie tyrimų rezultatus ir apie galimą pavojų sveikatai individualiai informavo kiekvieną vartotoją.

Užterštų nitritais ir nitratais šulinių po vieną buvo Gargždų mieste, Kulių, Kiškėnų, Vanagų, Grobštų, Smilgynų, Radailių, Derceklių, Dituvos, Lingių ir Lankupių kaimuose.

Šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo tinkamo šulinio vietos parinkimo, saugaus atstumo nuo ūkinių pastatų, lauko tualetų, tręšiamų laukų ir pan., šulinio įrengimo bei priežiūros.

Šulinių įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai yra nustatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (dokumentą rasite ČIA).