Mintimis apie perskaitytą knygą „Rugiuose prie bedugnės“ dalinasi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos trečiokas Jovydas Gudauskas.

Pradėsiu nuo to, kad knyga yra tapusi kultine mūsų tėvams netgi seneliams ir daugumai šiuolaikinių paauglių. Knygoje aprašomas pagrindinis herojus Houldenas Kolfildas maištauja prieš tėvus, mokytojus, nusistovėjusias normas, nepatenkintas visu pasauliu. Pagrindinė knygos idėja – savęs atradimas tarp nusistovėjusio pasaulio ir baltų sienų bei lubų, iš kurių negali ištrūkti.

Šio romano autorius – Džeromas Davidas Selindžeris. Jo šedevras sudrebino XX a. vidurio literatūrą ir knyga sparčiai populiarėjo, kol tapo viena iš skaitomiausių. Aš esu iš tų, kuriems „Rugiuose prie bedugnės“ paliko prisimintiną įspūdį. Pirmiausia į akis krenta tai, kad romanas parašytas pirmuoju asmeniu. Tai teikia nuoširdumo, atvirumo, priartina skaitytoją prie pasakotojo išgyvenimų, leidžia į viską pažvelgti jo akimis. Žinoma, knyga nebūtų nuoširdi, jei joje atvirai nebūtų dėstoma nuomonė apie save ir aplinkinius. Šešiolikmečiui Houldenui Kolfildui visi bendraamžiai atrodo „nuobodūs tipai arba pasipūtę dabitos“, o suaugusieji – atsidavę darbui ir korporacijoms. Tuo tarpu pats Houldenas giliai širdyje jaučiasi vienišas ir nesuprastas, tačiau kartu ir piktas. Šios savybės privertė mane patikėti, kad Houldenas – ne tik maištaujantis Amerikos paauglys, bet tarsi ir visų paauglių tipažas, kuris gali pamokyti kiekvieną, perskaičiusį šį kūrinį. Turbūt būsiu vienintelis, kurį sužavėjo Houldeno savybė iš visko šaipytis, kritikuoti, ironizuoti. Tai teikia romanui papildomo žavesio. Atrodo, turėtum imti nervintis, kai kiekviename puslapyje būtinai pasišaipoma iš kokio bendraamžio arba suaugusiojo, tačiau mane tai pralinksmino kone labiausiai. Kalbininkai teigia, kad šioje knygoje per daug žargono ir keiksmažodžių, neva jie rodą nepakankamą asmens kalbinę kultūrą. Tačiau aš taip nemanau. Šie „kalbos parazitai“ daro romano kalbą natūralesnę.

Taigi visiems siūlyčiau perskaityti čia įstabią knygą, grįžti į paauglystę arba joje esant pasimokyti iš Houldeno. Mano nuomone,  kad ir kiek dabar daug rašytojų stengiasi atskleisti paauglio mąstymą, tačiau „Rugiuose prie bedugnės“ yra neginčijamai geriausias romanas, padėjęs pamatą vėlesniems panašaus pobūdžio kūriniams.

Norite pasidalinti įžvalgomis apie savo perskaitytą knygą? Atsiliepimus siųskite el.paštu ir jie bus publikuojami rubrikoje „Dalinuosi“.